Pirmas gegužės sekmadienis – Motinos diena Lietuvoje

Autorius: Virginija Buškevičiūtė - Lukauskienė
Publikavimo data: 2015-04-23 @ 11:01
Kategorijos: Šventės

Manoma, kad šventė, kada pagerbiamos motinos, yra žinoma nuo senovės laikų, kai įvairios pasaulio tautos garbino moteriškos prigimties deives. Motinos diena kildinama iš senovės Graikijos ir Romos tradicijų. Graikai kiekvieną pavasarį aukodavo aukas dievų motinai, Chrono žmonai Rėjai. 250m. pr. Kr. buvusi romėnų deivės Magna Materšventė. Romėnai lenkėsi Artemidei, egiptiečiai Izidei. Na, o lietuviai, greičiausiai, deivei Žemynai, žemės deivei. Žemės deivės arba Žemės Motinos buvo žinomos visoms žemdirbių tautoms, todėl – ne išimtis ir Lietuva. Motinos šventė švenčiama pavasarį, kai pabunda gamta, nes Motina tapatinama su žeme.

Pagoniškoji lietuvių deivė Žemyna – žemės globėja, Milda – meilės deivė, Laima – likimo, vaisingumo deivė. Pagoniškojoje Lietuvoje buvo gana stiprus moteriškųjų dievybių kultas. Deivė Žemyna yra senos kilmės lietuvių ir prūsų Žemės deivė, visa ko kas gyva deivė, duodanti vaisius ir suteikianti žemei vaisingumą. Žemynai priklausė derlius, ji turinti reikalų su žemdirbiais. Indoeuropiečių tautos Žemę laikė ne tik motina, bet ir dangaus dievo žmona. Žemės apvaisinimą siejo su pirmojo pavasarinio griaustinio palietu Perkūno vandeniu – lietumi. Stogastulpiuose ir kryžiuose gausu saulės, mėnulio, žvaigždžių, žaibų, lietaus motyvų, taip pat Saulę ir ugnį simbolizuojančių kryželių, augalinių bei gyvulių motyvų. Žemę maitintoją žmonės iš pagarbos bučiuodavo: eidami gulti, atsikėlę, ar pradėdami įvairius darbus, įvairių apeigų metu (pvz. nuotakos išvažiuodamos iš tėvų namų). Žemei aukodavo aukas pradėdami ir baigdami žemdirbystės darbus. Žemynos vardas minimas ir Liudviko Rėzos užrašytų dainų tekstuose ir užkalbėjimuose.

Ir ne veltui lietuvių kalboje tiek daug šio vieno žodžio sinonimų: mama, mamytė, mamulė, mamulytė, mamaitė,mamyčiukė, mamužė, mamužėlytė, mamelė, motinėlė, motinytė, motulė, motutė, motė, močia, moma, momelė,motinikė, motinytė, motužė, motušė ir t.t. Liaudies dainose apdainuoti visi mamos rūpesčiai, darbai ir vargai. Namų ir ūkio darbus reikėdavo nudirbti, vaikus užauginti, į svietą išleisti. Kiek ašarų išliedavo mamos dukras išleisdamos už nemylimų vyrų ar į karą sūnus išlydėdamos. Nors nuo tų laikų jau daug vandens nutekėjo, tačiau ir šiandien kiekvienam vaikui svarbiausias žmogus pasaulyje yra – mama.

Moteriškųjų dievybių garbinimo tradicijos po Lietuvos krikšto iš dalies perėjo Mergelei Marijai. Bažnyčia gegužės mėnesį yra paskyrusi Švč. Mergelės Marijos garbei. Gegužės mėnesį vyksta gegužinės pamaldos, giedamos giesmės, litanijos. Motinos diena Lietuvoje oficialiai švenčiama nuo 1928 metų – pirmąjį gegužės sekmadienį.

Motinos diena kitose šalyse. Įvairios pasaulio tautos mini Motinos dieną. Moters diena oficialiai švenčiama daugiau kaip 140-yje pasaulio šalių, tik skirtingu laiku. Gegužės pirmąjį sekmadienį Motinos diena minima ne tik Lietuvoje, bet ir Vengrijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Pietų Afrikoje. Antrąjį gegužės sekmadienį – Australijoje, Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Italijoje, Japonijoje, JAV, Kanadoje, Kinijoje, Latvijoje, Lichtenšteine, Maltoje, Nyderlanduose, Naujojoje Zelandijoje ir kt. Paskutinį gegužės sekmadienį minima Prancūzijoje, Švedijoje.

Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Nigerijoje Motinos dieną, dar vadinamą Mothering Sunday, mini ketvirtąjį Gavėnios sekmadienį, t.y. likus lygiai trims savaitėms iki Velykų, kadangi Šv. Velykos yra kilnojama šventė, tai ir Motinos diena kasmet švenčiama vis skirtingu metu.

Lenkijoje – gegužės 26d., Norvegijoje antrąjį vasario sekmadienį, IzraelyjeSevato mėnesio 30d., dažniausiai – vasario mėnesį. Gruzijoje – kovo 3dieną. Albanijoje, Bulgarijoje, Juodkalnijoje, Serbijoje, Rumunijoje – kovo 8 dieną. Egipte, Sirijoje, Irake, Jordanijoje, Palestinoje, Jemene – kovo 21 dieną. Armėnijoje balandžio 7-ąją. Gegužės 10 dieną – didžiojoje pietų Amerikos dalyje, Meksikoje, Bahreine, Honkonge, Indijoje, Malaizijoje, Omane, Pakistane, Katare, Saudo Arabijoje, Singapūre, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Gegužės 27d. – Bolivijoje, Domininkos Respublikoje. Rugpjūčio 12d. Tailande, 15d. Antverpene (Belgija), Kosta Rikoje. Spalio mėnesio antrąjį sekmadienį – Argentinoje. Baltarusijoje – spalio 14d.,  Rusijoje – paskutinį lapkričio sekmadienį. Gruodžio 8 dieną – Ispanijoje, Portugalijoje.

Griežtai draudžiama „INFO Ekspresas“ paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „INFO Ekspresas“ kaip šaltinį.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Facebook komentarai

Šventės

Kepame ir dekoruojame imbierinį namelį su vaikais: virtuvės šefės receptas

2018-12-15 @ 8:40

Šv. Kalėdos – gražiausia metų šventė, kurios ypač laukia vaikai, tad įšokus į pasiruošimo traukinį svarbu nepamiršti  kalėdinę nuotaiką mažiesiems kurti jau dabar. Smagi šventinė […]

» Daugiau

Vaikų gimtadieniai Londone „Magic Party“ 

2018-10-06 @ 8:10

Vaikų gimtadieniai kartais gali tapti tikru galvos skausmu tėveliams: kur organizuoti? kaip suorganizuoti? kas praves programą vaikams?, – tokie ir panašūs klausimai kyla ne vienam […]

» Daugiau

Rasos, Joninės arba vasarvidžio naktis

2015-06-22 @ 12:39

Nors tikrasis lietuviškas šventės pavadinimas iki mūsų dienų neišliko, tačiau kaip švenčiama vasarvidžio šventė, žinome tikrai visi. Tai – apeigos su laukų gėlėmis, vakaronė su […]

» Daugiau

Tėvo diena

2015-06-04 @ 12:38

Tėvo diena – tai šventė, kurioje švenčiama tėvystė. Pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena Lietuvoje. O trečiasis birželio sekmadienis – Tėvo diena Jungtinėje Karalystėje. Kaip […]

» Daugiau

Su Šv.Velykom! Ką apie jas žinome, o ką pamiršome? Iš kur atsirado Velykų kiškis?

2015-04-02 @ 16:46

Pavasarį, nutirpus sniegui, žemdirbiai švęsdavo pavasario atėjimo šventę, kurios metu garbindavo žemės deivę Žemyną. Atėjus krikščionybei ši šventė buvo sutapatinta su Šv. Velykomis. Mūsų protėviai […]

» Daugiau

Margutis – senesnis už krikščionybę

2015-04-02 @ 13:27

Kiaušinių dažymo ir jais keitimosi paprotys yra senesnis už krikščionybę. Beveik visos senojo pasaulio tautos šį paprotį žinojo. Kiaušinis buvo ne tik pavasario, gamtos atgimimo, […]

» Daugiau

Ką per Šv. Velykas valgydavo kunigaikščiai, didikai ir prastuomenė

2015-04-02 @ 10:35

Šv. Velykos – gamtos pabudimo, pavasario džiaugsmo, linksmybių šventė, kurioje susilieja pagoniškieji ir krikščioniškieji papročiai bei simboliai: ugnis, vanduo, žolynai, margučiai. Senovėje žemdirbių apeigose buvo […]

» Daugiau

Į Žemę atėjo astronominis pavasaris! Su pavasariu ir Pasauline Žemės diena!

2015-03-20 @ 11:12

Beveik mėnuo, kai kalendoriuje skaičiuojame pavasario dienas, tačiau tik šiandien į Žemę ateina astronominis pavasaris, dar vadinamas pavasario lygiadieniu (ekvinokcija) arba Lyge. Kasmet apie kovo […]

» Daugiau

Kovo 8-osios, Moters dienos atsiradimas

2015-03-04 @ 10:44

„Ne tik duonos, bet ir rožių!“ 1912m. sausio – kovo mėnesiais, skandavo streikuojančios moterys. Kovo 8-oji tarptautinė Moterų solidarumo diena. Lietuvoje, atkūrus nepriklausomybę buvo imta […]

» Daugiau

Kodėl ir kaip atsirado Kaziuko mugė?

2015-03-04 @ 10:36

Kovo 4d. – vienintelio Lietuvos šventojo, Kazimiero, mirties diena, Kazimiero vardadienis. Tai viena ryškiausiųkalendorinių švenčių, turinti šimtametes tradicijas ir neturinti lygių aplinkiniuose kraštuose. Mugė – kasmet rengiama […]

» Daugiau
Konkursas
Apklausa

Kokiame prekybos centre dažniausiai apsipirkinėjate?

Kraunasi ... Kraunasi ...