O ne O taip premjera UK

8 svetur gyvenantys Lietuvos kultūros veikėjai, kuriuos turėtumėte žinoti

Publikavimo data: 2017-01-11 @ 14:07
Kategorijos: Kultūros kampas

Yra toks liaudiškas posakis, kad „visur sutiksi žvirblį ir lietuvį“. Lietuviai pasaulyje – ne tik braškių ar pomidorų rinkėjai, statybininkai, fabrikų, sandėlių, kavinių darbuotojai ar perspektyvūs ofisų klerkai. Lietuvos žmonių pėdsakas pasaulyje yra kur kas gilesnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Ar žinote, kad užsienio šalyse išsibarstę net 1,3 mln. lietuvių kilmės žmonių? Per kelias emigracijų bangas į JAV, o vėliau ir į Europos šalis, iškeliavo daug reikšmingų asmenybių.

Pozityviai Lietuvos vardą užsienyje garsinančius lietuvius galime skaičiuoti dešimtimis ir net šimtais. Dauguma jų, gimusių emigrantų šeimose, – nebekalba lietuviškai ir apie Lietuvą mažai ką žino. Tarp jų – iškilūs politikos, visuomenės, sporto, kultūros ir mokslo veikėjai. Teigiama, kad net M.Lewinski yra Lietuvos palikimo dalis, nors lietuviai ir nenori to reklamuoti.

  1. Jonas Mekas. Lietuvių kilmės JAV filmų kūrėjas, menininkas ir kuratorius, vadinamas amerikietiškojo avangardo kino krikštatėviu. Gimęs 1922 m. Semeniškiuose, Biržų apskrityje. 1944-aisiais pabaigė koledžą ir po keleto mėnesių buvo išsiųstas į lagerį netoli Hamburgo už aktyvų dalyvavimą antinacistinėse pasipriešinimo kovose. Vokietijoje, Mainco universitete, studijavo filosofiją. 1949 m. J.Mekas atvyko į JAV, kur tapo filmų kūrėju.Kai jis su broliu atsidūrė Niujorke, visiškai nemokėjo anglų kalbos, bijojo, jog savo poezija ar kitais rašto kūriniais nepajėgs pasiekti auditorijos, todėl nusprendė, jog „kinas yra ta kalba, kuria mes galime pasiekti visus“. Sukūrė daug kino juostų mėgėjiška kino kamera, nematydamas principinio skirtumo tarp mėgėjiškumo ir profesionalumo, tarp dokumentikos ir vaidybinio filmo. Gyvena ir dirba Niujorke, kuria eiles, ūkininkauja, prižiūri prestižinį Niujorko muziejų ir kuria avangardinį kiną. Jo draugai – garsiausi pasaulio žmonės. Jis iki šiol išdidžiai save pristato paprastu kaimo žmogumi su didele širdimi ir meile gimtinei. Šalia tėčio reikia paminėti ir Oona Mekas. Jono Meko ir Hollis Melton dukra. Aktorė ir režisierė iš Los Andželo. Teigia nesanti Holivudo žvaigždė, gal šiokia tokia filmo žvaigždė. Ji filmavosi Ingo Jonyno 2013m. filme „Lošėjas“.

  1. Profesorė Raminta Lampsatytė – lietuvių kilmės pianistė, mokslininkė, Hamburgo aukštosios muzikos ir teatro mokyklos dėstytoja. Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės narė, žymi pianistė Raminta Lampsatis (Lampsatytė), gimusi JAV, Čikagoje, dabar gyvenanti Berlyne, profesoriaujanti Hamburge, dažnai atvyksta ir į Lietuvą. Čia ją atveda ne tik įvairiausi projektai, bet ir naujų talentų paieška. JAV studijavusi fortepijoną bei vokiečių literatūrą, vėliau mokslus tęsė Zalcburgo Mozarteum universitete bei Berlyne, kur įgijo muzikologijos daktaro laipsnį. R.Lampsatytė yra išleidusi knygas apie lietuvių moderniąją muziką, kompozitorius B.Kutavičių ir O.Balakauską. Berlyne profesorė dirba su operos solistais, Hamburge – su dainavimo bakalauro studentais rengia oratorijas, dainas, su magistro studentais – modernią muziką ir operą, taip pat dirba su doktorantais – ir atlikėjais, ir muzikologais, veda seminarą apie XX ir XXI amžiaus muziką, turi daug koncertų. Dirba su operos solistais, rengdama juos prisistatyti agentūroms – siūlo repertuarą, pataria aprangos ir kitais klausimais.

  1. Aldona Gustas – išeivijos rašytoja ir dailininkė, gyvenanti Berlyne. Vokietijoje pripažinta menininkė yra išleidusi keliolika lyrikos rinkinių, jos literatūrinė kūryba verčiama į užsienio kalbas, publikuojama antologijose. Kaip dailininkė A.Gustas aktyviai dalyvavo personalinėse bei grupinėse parodose Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, JAV ir Lietuvoje. 1972 m. kartu su bendraminčiais įkūrė garsią Berlyno dailininkų-poetų (Berliner Malerpoeten) grupę. Už nuopelnus apdovanota Rahel Varnhagen von Ense medaliu, Vokietijos Federacinės Respublikos kryžiumi, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

Norisi būtinai plačiau paminėti ir su naująja emigracijos banga iš Lietuvos išvykusius ar tarp Lietuvos ir kitos valstybės gyvenančius garsius kultūros žmones. Gal visų, be išimties, išvardinti ir nepavyks, tačiau štai keletas garsių lietuvių, jau spėjusių palikti savo pėdsaką pasaulio kultūros istorijoje.

  1. Dalia Ibelhauptaitė – garsi lietuvių ir Didžiosios Britanijos režisierė, daugelį metų su vyru, žymiu britų režisieriumi, Deksteriu Flečeriu, gyvenanti Londone. Dar mokykloje režisavo pirmuosius savo darbus, nuo 1985 m. – režisieriaus asistentė Jaunimo teatre, 1990 m. baigė A.Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. Nuo 1991 m. gyvena Londone. Režisavo daug spektaklių, operų įvairiuose Londono teatruose. Vadovauja meistriškumo seminarams: Karališkasis nacionalinis teatras ir Nacionalinės operos studija Londone, L.Strasbergo institutas, Los Andželas, Olandija, Kinija, Izraelis. Dirba Vilnius City Opera.

  1. Kristina Sabaliauskaitė – dailės istorikė, menotyros mokslų daktarė, rašytoja. Vilniaus dailės akademijoje įgijusi menotyros daktaro laipsnį, užsienyje stažavosiSotheby’saukcionų namuose, 2002-2010 m. dirbo Londone dienraščio „Lietuvos rytas“ užsienio korespondente. Lietuvoje tapo gerai žinoma 2008 m. po debiutinio romano „Silva rerum“. Įvertintas kritikų ir kultūros istorikų romanas skaitytojus pavergė autentišku, daugiasluoksniu, magišku ir įtraukiančiu pasakojimu apie XVII a. (1659–1667 m.) atmosferą. Gavo Jurgos Ivanauskaitės vardo premiją. 2011 m. išėjo „Silva rerum II“, 2012 m. apsakymų ir novelių rinkinys, bestseleris Nr.1 „Danielius Dalba & kitos istorijos“, 2014 m. romanai „Silva rerum“ (į latvių kalbą vertė Dacė Meierė, leidykla „Zvaigzne ABC“) Latvijoje vykusios akcijos „Didysis skaitymas“ (Lielā Lasīšana) metu buvo skaitytojų išrinkti tarp 100 visų laikų mėgstamiausių latvių knygų ir tapo vienintele lietuviška knyga, patekusia į šį šimtuką. 2014 m. išėjo romanas „Silva rerum III“ ir trilogija buvo apdovanota prestižine Liudo Dovydėno Literatūros premija. 2015 m. romanas „Silva rerum“ (2008) išleistas Lenkijoje (leidykla „ZNAK“) ir recenzijose įvardytas kaip „literatūrinė sensacija iš Lietuvos“. 2016 m. išėjo romanas „Silva rerum IV“. Jos apsakymų rinkinys „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“ išleistas anglų kalba. Kaip ji pati teigia, ji gyvena tarp Vilniaus ir Londono.

  1. Ingeborga Dapkūnaitė. Galima sakyti, kad Ingeborga – pati žymiausia lietuvė aktorė pasaulyje. Būdama 4-ių debiutavo scenoje – Džiakomo Pučinio operoje „Madam Butterfly“. 1985 m. baigė studijas Lietuvos konservatorijoje chorinio ir teatralinio meno fakultete ir pradėjo dirbti aktore Kauno dramos teatre, vėliau – Vilniaus Jaunimo teatre. Kaip kino aktorė debiutavo 1986 m. Isako Fribergo filme „Nakties šnabždesiai“. 1993 m. debiutavo Holivude, tais pačiais metais išsikraustė gyventi į Londoną ir pradėjo dirbti viename Londono teatrų. Gyvena tarp Rusijos ir Didžiosios Britanijos. Apdovanojimai: 1992 m. Auksinis avinas – geriausia metų aktorė filme „Cinikai“. 1994 m.Tarptautinis Ženevos kino festivalis– specialus prizas už Rytojaus žvaigždę filme „Pamaskvio vakarai“. 1994 m. Nika – geriausias moteriškas vaidmuo filme „Pamaskvio vakarai“. 2005 m. Astra – nominacijoje „Kino stilius“.

  1. Jurga Lago. Jurga Karčiauskaitė-Lago – žinoma juvelyrė ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Ispanijoje, Rusijoje, sėkmingai plečianti savo papuošalų verslą „YURGA“. Vilniaus dailės akademijoje grafiką studijavusi Jurga būdama 18 metų pradėjo nuo dailės mokytojos darbo. Jurga Lago nekūrė savo galerijos, ji populiarino rankų darbo juvelyrikos ženklą „Yurga“, kurį šiandien prancūzai apibūdina kaip vieną poetiškiausių. Teigia gyvenanti tarp lagaminų: vaikus augina Lietuvoje, o darbus derina Ispanijoje. 2016 m. išėjo jos knyga paaugliams „Lietaus žemė“ – fantastinė apysaka apie lietuvių ir žemaičių nesantaiką.

  1. Jurgita Gerlikaitė – aktyvi menininkė, grafikė, dailėtyrininkė. Nuo 2006 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Studijavo meno istoriją ir teoriją Vilniaus dailės akademijoje, grafiką Islandijos meno ir amatų koledže bei Grafikos eksperimentatoriuje Kopenhagoje. 2007–2009 m. studijavo UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos magistrantūroje Vilniaus dailės akademijoje. Parodose dalyvauja nuo 1995 m., nuo 2003 m. – laisva menininkė. Prieš atvykstant į Londoną, septynerius metus praleido Danijoje, kur dirbo bei dalijosi idėjomis su kitais menininkais. Vyko pasižvalgyti į įvairias pasaulio šalis, kad pažintų kitas kultūras ir augintų savo kūrybiškumą: apkeliavo Dubajų, Artimuosius Rytus, Indiją, JAV ir, žinoma, Europą. Jurgita yra surengusi dvidešimt personalinių parodų, taip pat prisidėjusi prie kelių grupinių parodų visame pasaulyje. Londone nuo 2011 metų.

 Įdomu. Ar žinote šiuos lietuvius?

Vladislovas Starevičius – lėlinės animacijos pradininkas. Filmų kūrėjas Robertas Zemeckis gimė 1952 m. Čikagoje, lietuvio tėvo ir italės mamos šeimoje. Prancūzų kino režisierius Michelis Hazanavičius gimė Lietuvos žydų šeimoje Paryžiuje. Erkiulio Puaro vaidmens atlikėjo D.Sucheto senelis iš tėvo pusės buvo Lietuvos žydas. Filmų „Pianistas“, „Australija“ ir kt. scenarijų autoriaus sero Ronaldas Harwoodo tėvas – pungiškis. Rašytoja Rūta Šepetys pasaulyje išgarsėjo romanu „Tarp pilkų debesų“. Lietuviško kraujo turi ir JAV politikas, senatorius Richardas Durbinas. Režisierius Marius Markevičius, gimęs JAV lietuvių šeimoje, yra Amerikoje kylanti kino žvaigždė. Jau miręs aktorius Čarlzas Bronsonas (Karolis Bučinskis), suvaidinęs daugiau kaip 30-yje filmų.

Popiežiaus Jono Pauliaus II mama buvo lietuvė. Buvusio Izraelio premjero Ehudo Barako tėvas  iš Lietuvos. JAV FTB direktorius 1912-1919 metais buvo Briusas Bielaskis (arba Bialskis), teigiama, kad jis taip pat turi lietuviškų šaknų. Bogotos (Kolumbija) meras Antanas Mockus, išgarsėjęs savo ekscentriškais poelgiais, – taip pat lietuvis. Aktorius Lorensas Harvėjus (1928-1973 m., gimė Joniškyje), Holivudo aktorė Rūta Lee gimė Kanadoje, lietuvio siuvėjo šeimoje. Aronas Koplandas, vienas garsiausių visų laikų JAV kompozitorių (1900-1990 m.), gimė Brukline, tėvas iš Šiaulių, mama iš Vištyčio. Archeologė Marija Gimbutas (1921-1994 m.) gimė Lietuvoje, orangutangų specialistė Birutė Galdikas, fizikas Džozefas Veberis (1919-2000 m., tėvas lietuvis). Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad grupės „The Beatles“ vadybininkas Brajanas Epšteinas (1934-1967 m.) turėjo lietuviškos kilmės šaknų. Reikėtų paminėti ir poetus Adomą Mickevičių, Česlavą Milošą. Iš Plungės kilęs Jonas Pleškys netgi įkvėpė sukurti žinomą filmą „Raudonojo spalio medžioklė“ – būdamas povandeninio laivo vadu, jis 1961 m. pabėgo į Švediją, kur paprašė politinio prieglobsčio.

Griežtai draudžiama „INFO Ekspresas“ paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „INFO Ekspresas“ kaip šaltinį.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Facebook komentarai

Kultūros kampas

Skalikus galėjo laikyti tik bajorai, bet jų lenktynės tapo populiarios ir tarp prastuomenės

2017-05-05 @ 14:10

Yra toks liaudiškas posakis, kad „visur sutiksi žvirblį ir lietuvį“. Lietuviai pasaulyje – ne tik braškių ar pomidorų rinkėjai, statybininkai, fabrikų, sandėlių, kavinių darbuotojai ar […]

» Daugiau
Florence Nightingale

Karalienės Viktorijos laikų medicina

2017-04-05 @ 15:15

Yra toks liaudiškas posakis, kad „visur sutiksi žvirblį ir lietuvį“. Lietuviai pasaulyje – ne tik braškių ar pomidorų rinkėjai, statybininkai, fabrikų, sandėlių, kavinių darbuotojai ar […]

» Daugiau

Darbininkai ir vargšai karalienės Viktorijos valdymo laikais

2017-03-08 @ 14:39

Yra toks liaudiškas posakis, kad „visur sutiksi žvirblį ir lietuvį“. Lietuviai pasaulyje – ne tik braškių ar pomidorų rinkėjai, statybininkai, fabrikų, sandėlių, kavinių darbuotojai ar […]

» Daugiau

Karaliai su karūnom, bet…be pavardžių?

2017-02-08 @ 13:06

Yra toks liaudiškas posakis, kad „visur sutiksi žvirblį ir lietuvį“. Lietuviai pasaulyje – ne tik braškių ar pomidorų rinkėjai, statybininkai, fabrikų, sandėlių, kavinių darbuotojai ar […]

» Daugiau

Viskas, ko nežinojote, apie lietuvišką Kūčių naktį

2016-12-07 @ 14:44

Yra toks liaudiškas posakis, kad „visur sutiksi žvirblį ir lietuvį“. Lietuviai pasaulyje – ne tik braškių ar pomidorų rinkėjai, statybininkai, fabrikų, sandėlių, kavinių darbuotojai ar […]

» Daugiau

Visų laikų populiariausios knygos: kiek iš jų jau spėjote perskaityti?

2016-11-02 @ 15:18

Yra toks liaudiškas posakis, kad „visur sutiksi žvirblį ir lietuvį“. Lietuviai pasaulyje – ne tik braškių ar pomidorų rinkėjai, statybininkai, fabrikų, sandėlių, kavinių darbuotojai ar […]

» Daugiau

Nuo viešų egzekucijų iki bilietų į teismo posėdžius: keistoji Viktorijos laikų teisė

2016-10-05 @ 14:37

Yra toks liaudiškas posakis, kad „visur sutiksi žvirblį ir lietuvį“. Lietuviai pasaulyje – ne tik braškių ar pomidorų rinkėjai, statybininkai, fabrikų, sandėlių, kavinių darbuotojai ar […]

» Daugiau

Mirties pirklio istorija ir Nobelio premijos atsiradimas

2016-09-07 @ 15:04

Yra toks liaudiškas posakis, kad „visur sutiksi žvirblį ir lietuvį“. Lietuviai pasaulyje – ne tik braškių ar pomidorų rinkėjai, statybininkai, fabrikų, sandėlių, kavinių darbuotojai ar […]

» Daugiau
Dujinės lempos Pall Mall gatvėje

Londono gatvės: nuo naktinių sargų su puodais iki dujinio apšvietimo

2016-08-05 @ 10:17

Yra toks liaudiškas posakis, kad „visur sutiksi žvirblį ir lietuvį“. Lietuviai pasaulyje – ne tik braškių ar pomidorų rinkėjai, statybininkai, fabrikų, sandėlių, kavinių darbuotojai ar […]

» Daugiau

„Pimm’s“ – vienas mėgstamiausių vasaros gėrimų Jungtinėje Karalystėje

2016-06-29 @ 14:36

Yra toks liaudiškas posakis, kad „visur sutiksi žvirblį ir lietuvį“. Lietuviai pasaulyje – ne tik braškių ar pomidorų rinkėjai, statybininkai, fabrikų, sandėlių, kavinių darbuotojai ar […]

» Daugiau
Konkursas
Apklausa

Kokiais socialiniais tinklais daugiausia naudojatės?

Kraunasi ... Kraunasi ...