Po emigracijos – iššūkiai ir prasmingi darbai Kaune

Autorius: Laura Rimgailė
Publikavimo data: 2018-01-06 @ 9:39
Kategorijos: Interviu

Su Aiste ir Evaldu Virkečiais susitikome prieš pat palydint senuosius, 2017 metus. Jaukus pokalbis prie arbatos puodelio privertė susimąstyti apie tai, kaip tikslingai žmogus išnaudoja jam skirtą laiką.

Evaldas ir Aistė jau seniai užsiima jiems širdžiai miela veikla: Evaldas fotografuoja bei filmuoja, Aistė kuria papuošalus ir dirba drauge su Evaldu, daug laiko skiria darbams, kurie įprasmintų kitų žmonių būtį, jų nuveiktas veiklas… Jie stengiasi motyvuoti kitus ir, rodos, jiems tai puikiai pavyksta.

Taip jiems vieną dieną gimė idėja sukurti trumpametražį filmą „Kasdieniniai šimtmečio herojai“, kuriame yra pasakojama apie kauniečius, nusipelniusius ne tik savo miestui, bet ir visai Lietuvai.

„Jie norėjo kalbėti apie paprastus žmones nepaprastai. Ir jiems tai pavyko“, – pabaigusi interviu ir išjungusi mikrofoną pagalvojau mintyse…

Aiste, tu ilgą laiką dirbai Vokietijoje. Papasakok, kokia buvo tavo emigracija ir pati jos pradžia?

Lietuvoje buvau lektore, tačiau nuvykus į Vokietiją niekas su manimi nebendravo… Dirbau logistikos centre, drauge su lenkėmis bei lietuvėmis. Ten buvo jaučiamas labai didelis pavydas, konkurencija, žmonės dirbo kaip robotukai. Toje aplinkoje aš užsiauginau „skūrą“, supratau, kad ten ilgai nebūsiu… Po ilgo laiko tame darbe nutariau išeiti, pradėjau dirbti slaugytoja. Tos šeimos, kuriose dirbau, labai praplėtė mano požiūrį į save. Supratau, jog iš pradžių jie į tave žiūri kaip į robotą – žiūri į tavo rankas, vertina, ar pakelsi žmogų, ar ne… Prabėgus daugiau laiko jie pagaliau ėmė žiūrėti, kaip į žmogų: įsileido į šeimą, susitikę gatvėje bendraudavo…

Evaldai, tu taip pat dirbai Danijoje, tiesa? O kokia buvo tavo emigracija?

Taip, esu dirbęs užsienyje. Kai studijavau kolegijoje, tarp antro ir trečio kursų, važiavau vasarą užsidirbti į Londoną. Dirbau statybose. Ten būnant ateina ryškus suvokimas, jog esi mažesnis, nei galvoji. Esi tarsi mažas skruzdėliukas, kuris eina tais pačiais takais. Greitai supratau, jog arba turi susitaikyti su ta „skruzdės funkcija” arba turi palikti kažką po savęs, o ne tik patenkinti savo pirminius poreikius… Laisvu laiku Londone važinėjau su dviračiu po miestą, ėjau į nemokamus muziejus –  tą laiką mačiau kaip galimybę pabūti turistu svetimame, dideliame mieste už pinigus, kuriuos dar pats gauni.

Vėliau, prieš pat magistro studijas, išvykau į Daniją. Važiavau ten užsidirbti magistro studijoms, tačiau prieš pat skrydį sužinojau, kad studijos bus nemokamos, įstojau į nemokamą vietą!

Lyginant šias dvi šalis galiu pasakyti, jog Danijoje gyvena daug laimingesni žmonės.

Ką Jums davė emigracija?

Aistė: Emigracija davė pasitikėjimą savimi, savo jėgomis, suvokimą, kad reikia stengtis ir mokytis. Nebijoti pasirodyti toks, koks esi…

Kaip kilo mintis papasakoti apie žymius Kauno žmones?

Evaldas: Norėjosi sukurti kažką, kas turėtų išliekamą vertę, kad tai būtų vertybė ne tik mums.

Aistė: Kai su Evaldu susitikau, jau buvau mačiusi, kaip Evaldas kuria filmus. Parašiau jam laišką, sakydama, jog noriu su juo bendradarbiauti – kurti trumpametražius filmukus apie žmones, kurie kuria. Norėjau parodyti Kauną, tai, jog jis yra kinematografiškas. Visuomet, kai eidavau į darbą, matydavau Kauno centrinį knygyną ir galvodavau, kaip jis puikiai atitiktų lietuvišką „Pusryčiai pas Tifanį“ istoriją. Mūsų sukurtas pirmasis filmukas vadinasi „Vieną kartą Kauno centriniame knygyne“( nuoroda į filmuką https://www.youtube.com/watch?v=sO_Nj3Kz_YE ) . Jame aktorė žvelgia ne į papuošalus, bet į knygas, žinoma, ji nori būti pasipuošusi… Žiūrint į Kauno istoriją sukuriamas Retro damos įvaizdis. Aš jau labai seniai norėjau tokią savo viziją įgyvendinti, tad pasiūliau Evaldui bendradarbiauti. Pasitikėjau Evaldo kompetencijomis ir gabumais. Sukūrėme filmuką, mums pavyko, gavome daug gerų atsiliepimų. Tai paskatino tęsti kūrybinį procesą.

Tai kas gi tie Jūsų filme rodomi „kasdieniniai šimtmečio herojai“?

Aistė: Žavimės žmonėmis, kurie daro daugiau nei reikia, kurie papildo Kauną pridėtine verte. Kadangi artėjo šimtmetis, pradėjome ta proga ieškoti žmonių. Vieni iš tokių žmonių yra Bazarų šeima – žmonės, kurie rekonstruoja senovinius muzikos instrumentus.

Evaldas: Aš klausiau jų, ar jie daro ką nors dėl Lietuvos šimtmečio? Atsakė, jog taip – turi instrumentą – pianiną „Birutę“, kurių yra tokie tik du Lietuvoje. Mes pastūmėjome juos restauruoti tą instrumentą. Jie sakė: „Jei jūs darote, ir mes tuomet norime daryti.“. Tad kartais paklausdamas gali įpareigoti žmogų pradėti kažką daryti.

Aistė: Kitas mūsų herojus, tai – Alvydas Siurblys  – bibliotekininkas, kuris bijojo, jog neparuoš parodos šimtmečiui. Dar yra gėlininkai – profesoriai Simas Gliožeris bei Sigitas Alfonsas Tamošiūnas – jie sukryžmino augalus, kurie natūraliai gamtoje to nedaro. Jie išvedinėjo naujas veisles. Juos radom visiškai atsitiktinai – pamatėm reportažą. Tai žmonės, kurie daro darbus ne tik dėl savęs, bet ir dėl Kauno, dėl  visos Lietuvos.

Evaldas: Idėja buvo parodyti ne rezultatą, bet atskleisti asmenybes. Asmenybes, kurios yra unikalios, jie kasdien daro kažką neįprasto, jie nueina extra mile (angl. papildomą mylią) vardan tos geresnės Lietuvos.

Aistė: Padarėme kur kas daugiau nei planavome. Pagal numatytą planą turėjome filmuoti tik tris žmones, tačiau nufilmavome net 7: Bazarų šeimos buvo nufilmuoti 4 asmenys.

Kas buvo Jūsų projekto partneriai?

Mūsų projekto partneriai buvo Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, portalas „Kas vyksta Kaune“ (aut. past. portale galima rasti visus „Kasdieniai šimtmečio herojai“ filmukus), kino teatras „Romuva“, kuriame buvo rodomi filmai.

Aiste, esi sakiusi, jog tavo misija su vyru – sudominti žmones darbu, savirealizacija, laisve nuo kasdienybės ir vergavimo nemylimame darbe. Kaip tą bandysi padaryti?

Evaldas kartais man sako: „Tavo idėja yra gera, bet nepopuliari ir neturi rinkos.“ Žinau, jog viskas turi turėti savo nuoseklumą, reikia turėti tikslą. Mano tikslas yra per gerus pavyzdžius rodyti, kad galima viską pasiekti.

Ačiū už interviu.

Griežtai draudžiama „INFO Ekspresas“ paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „INFO Ekspresas“ kaip šaltinį.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Facebook komentarai

Interviu

„Aushra Jewellery Unique“ – unikalūs ir aukštos kokybės lietuvės kuriami papuošalai

2018-04-19 @ 14:58

Su Aiste ir Evaldu Virkečiais susitikome prieš pat palydint senuosius, 2017 metus. Jaukus pokalbis prie arbatos puodelio privertė susimąstyti apie tai, kaip tikslingai žmogus išnaudoja […]

» Daugiau
Justino Stacevičiaus nuotr.

Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė: „Netikiu dietomis, tikiu įpročių keitimu, teisingu santykiu su maistu“

2018-04-12 @ 15:01

Su Aiste ir Evaldu Virkečiais susitikome prieš pat palydint senuosius, 2017 metus. Jaukus pokalbis prie arbatos puodelio privertė susimąstyti apie tai, kaip tikslingai žmogus išnaudoja […]

» Daugiau

Profesionali kirpėja Jolita: „Populiariausias kirpimas yra ilgų plaukų nekirpimas“

2018-04-04 @ 15:00

Su Aiste ir Evaldu Virkečiais susitikome prieš pat palydint senuosius, 2017 metus. Jaukus pokalbis prie arbatos puodelio privertė susimąstyti apie tai, kaip tikslingai žmogus išnaudoja […]

» Daugiau

Apie rūpinimąsi nauju šeimos draugu – šuneliu: interviu su šunų elgsenos specialiste, etologė Daina Malickiene

2018-03-28 @ 14:20

Su Aiste ir Evaldu Virkečiais susitikome prieš pat palydint senuosius, 2017 metus. Jaukus pokalbis prie arbatos puodelio privertė susimąstyti apie tai, kaip tikslingai žmogus išnaudoja […]

» Daugiau
-174921

Lauros sutažo papuošalai: kai klientės tampa draugėmis…

2018-03-22 @ 14:19

Su Aiste ir Evaldu Virkečiais susitikome prieš pat palydint senuosius, 2017 metus. Jaukus pokalbis prie arbatos puodelio privertė susimąstyti apie tai, kaip tikslingai žmogus išnaudoja […]

» Daugiau
Nuotrauka: Raimondos Vyšnios

Miesto mamos – tinklaraštis, kuriame naudingos informacijos ras ne tik MAMOS!

2018-03-15 @ 13:59

Su Aiste ir Evaldu Virkečiais susitikome prieš pat palydint senuosius, 2017 metus. Jaukus pokalbis prie arbatos puodelio privertė susimąstyti apie tai, kaip tikslingai žmogus išnaudoja […]

» Daugiau

„Eureka Driving School“: vieta, kur lietuviai lietuvius moko vairuoti

2018-02-28 @ 15:09

Su Aiste ir Evaldu Virkečiais susitikome prieš pat palydint senuosius, 2017 metus. Jaukus pokalbis prie arbatos puodelio privertė susimąstyti apie tai, kaip tikslingai žmogus išnaudoja […]

» Daugiau

Stilius net ir automobilyje – „ant bangos“ rankų darbo pakabukai

2018-02-23 @ 11:23

Su Aiste ir Evaldu Virkečiais susitikome prieš pat palydint senuosius, 2017 metus. Jaukus pokalbis prie arbatos puodelio privertė susimąstyti apie tai, kaip tikslingai žmogus išnaudoja […]

» Daugiau

Tiems, kurie abejoja savo profesiniu pasirinkimu, padeda karjeros konsultantė

2018-02-15 @ 14:53

Su Aiste ir Evaldu Virkečiais susitikome prieš pat palydint senuosius, 2017 metus. Jaukus pokalbis prie arbatos puodelio privertė susimąstyti apie tai, kaip tikslingai žmogus išnaudoja […]

» Daugiau

Interviu su drifto varžybų dalyviu Aurimu Vaškeliu

2018-02-08 @ 14:27

Su Aiste ir Evaldu Virkečiais susitikome prieš pat palydint senuosius, 2017 metus. Jaukus pokalbis prie arbatos puodelio privertė susimąstyti apie tai, kaip tikslingai žmogus išnaudoja […]

» Daugiau
Konkursas
Apklausa

Kokiame prekybos centre dažniausiai apsipirkinėjate?

Kraunasi ... Kraunasi ...