Laidos „Emigrantai” vedėja ir rašytoja Akvilė Kavaliauskaitė: „emigrantai nėra atskira rasė”

Autorius: Svajūnas Sabaliauskas-Geladuonis | Nuotraukos iš Akvilės Kavaliauskaitės archyvo
Publikavimo data: 2016-01-13 @ 14:38
Kategorijos: Interviu

Populiari televizijos žurnalistė ir rašytoja Akvilė Kavaliauskaitė neturi laiko nuoboduliui. Su laida „Emigrantai” skraido po pasaulį ir joje kalbina tautiečius, o praėjusiais metais į literatūrą įsiveržė romanu „Du gyvenimai per vieną vasarą”, kuris buvo puikiai sutiktas skaitytojų ir kritikų. Prieš kelias dienas Akvilė parskrido iš Kinijos, tad leidome jai šiek tiek atsipūsti po kelionės ir užvertėme klausimais išskirtiniam interviu „Info Ekspresui”.

 

Akvile, ką tik grįžai iš Kinijos. Tai buvo naujametinė ar darbinė kelionė? Ką ten veikei?

Tai buvo trumpas Kalėdinis pabėgimas: poilsis, skanus maistas ir pažintis su kita  kultūra. Kinijoje blokuojami kai kurie socialiniai tinklai ir elektroninis paštas – tobula vieta atitrūkti nuo darbų.

Kokie buvo praėję metai? Didžiausi džiaugsmai ir nusivylimai?

Praėję metai buvo labai intensyvūs. Daug keliavau – ir dirbti, ir poilsiauti, įgyvendinau nemažai projektų, pristačiau pirmąjį romaną. Atlikti darbai visada teikia džiaugsmą, o jei nepavyksta, stengiuosi ne nusivilti, o suprasti klaidas, kad jų nebekartočiau.

Žinoma, kad romanas Du gyvenimai per vieną vasarąbuvo vienas didžiausių įvykių Tavo gyvenime. Tapai pripažinta ir žinoma rašytoja. Tavo Du gyvenimai buvo vienas didžiausių praėjusios vasaros mano skaitymo malonumų. Labai retai kada giriu autorius. Tad papasakok, kaip gimė mintis pradėti rašyti ne kokį rašinėlį, o debiutuoti gana stambiu kūriniu?

Pernai suskaičiavau, kad greitai bus dešimt metų, kai dirbu žiniasklaidoje. Sunku suskaičiuoti, kiek parašiau straipsnių ir scenarijų televizijos laidoms. Norėjosi išbandyti didesnės apimties žanrą. Romanas atrodė pats didžiausias iššūkis, dėl to jo ir ėmiausi. Pavyko geriau nei pati tikėjausi, dauguma atsiliepimų – teigiami. Gera, kad tai, kas man buvo išbandymas, kažkam virto malonumu.

Romane merginas, turinčias vardus Jovita ar Jolita, vadini nykiomis, nes tik darbo liaudis (blogąja prasme) savo vaikus gali pavadinti tokiais vardais. Nesulaukei pasipiktinusių jovitų, jolitų laiškų?

Na, jolitas ir jovitas taip išvadinau ne aš, o mano knygos herojė. Negirdėjau, kad kas būtų pasipiktinęs. O jei ir piktintųsi – knygos jau neperrašysiu.

Sakei, kad nebus romano tęsinio, nors tikrai atrodo, kad jis turi būti, kai užverti paskutinį knygos puslapį. O gal knyga sulauks ekranizacijos?

Šio romano tęsinio neberašysiu – per ilgai jau gyvenau toje istorijoje, jau norisi persikelti į kitą knygą. O dėl ekranizavimo… Turbūt su lietuviškomis apsukomis filmas būtų pernelyg brangus.

O gal jau antrasis romanas pakeliui į skaitytojų namus?

Antrasis romanas yra mano galvoje, bet rašyti dar nepradėjau. Taigi skaitytojų namuose šįmet jis tikriausiai neatsidurs.

Pakalbėkime apie kitą tavo darbo sritį – darbą televizijoje. O konkrečiai – laidą Emigrantai”. Kiek jau vastybių aplankei, kuriose gyvena emigrantai?

Kiek tiksliai valstybių aplankiau, neskaičiavau. Kiekvienais metais išeina apie dešimt kelionių, kartais į tą pačią šalį skrendu net keletą kartų. Norvegija, Anglija – ten lankomės dažniausiai. Bet būna ir egzotiškų kelionių – į Gruziją, Turkiją ar JAV.

Kokia istorija labiausiai įsiminė? Kokia sukrėtė ar pamokė?

Smagu, kad mūsų laidos koncepcija leidžia kalbinti pačius įvairiausius žmones – nuo verslininkų iki benamių. Labiausiai sukrečia istorijos apie praradimus. Neseniai kalbinau moterį, kurios vyras žuvo avarijoje, kai jiedu keliavo iš medaus mėnesio. Grįžusi namo iš laidotuvių, ji sužinojo esanti nėščia.

Esu tikra, kad visos „Emigrantų” istorijos kažko pamoko – tolerancijos, supratingumo, perduoda idėją, kad dėl visko reikia labai daug stengtis.

Ar gaėtum visiškai išvykti iš Lietuvos ir pradėti „negrįžtamą” emigrantės gyvenimą?

Lietuvoje jaučiuosi laiminga ir reikalinga. Bet jei pajusčiau, kad reikia, galėčiau apsigyventi ir kitur. Žmogus ieško ten, kur jam geriau – tokia jo prigimtis.

Ar skiriasi (jei taip, kuo) emigrantai Londone ir, tarkim, bažnytkaimyje Norvegijoje? Amerikoje ir kokioje Ispanijoje? Kaip vietiniai žiūri į emigrantus,  juk vietinių gyventojų mentalitetai skiriasi?

Šia tema jau labai daug diskutuota, mat ji puikiai tinka skambioms antraštėms: „Lietuvius anglai apmėtė kiaušiniais” ir panašiai. Emigrantai nėra atskira rasė. Jie yra žmonės – skirtingi, su savo norais, tikslais ir praeitimi, todėl visiems jiems ir sekasi skirtingai, kur begyventų – Anglijoje ar Akademijos miestelyje.

Esi mačiusi emigrantų gyvenimus ir asmeniškai. O kokia Tavo nuomonė apie karo ir ekonominius emigrantus, užplūdusius Europą dabar?

Vienareikšmių atsakymų į šį klausimą neranda net pasaulio lyderiai – būtų keista, jei juos rasčiau aš. Labiau esu už tai, kad pabėgėlius priimti, tikiu, kad jų integracija gali atnešti ilgalaikės naudos.

Pati skaitai popierinius laikraščius ar esi žmogus, kuris skaito tik el. versijas ir portalus?

Kaip gauti kasdienę informaciją, man visiškai nesvarbu – rytais mėgstu pažiūrėti informacines laidas per televiziją, perverčiu portalus, bet laikraščių neperku. Perkui knygas, kartais – žurnalus.

Kai kas jaučia nenugalimą baimę gyventi be mobilaus ryšio. Ar galėtum, tarkim, išjungti telefoną savaitei?

Ką tik taip buvo. Kol lankiausi Kinijoje, mobiliuoju telefonu nesinaudojau. Nesu socialinių tinklų ir skambučių maniakė.

Kokie šių metų planai? Ir palinkėjimai „Info Ekspreso” skaitytojams.

Planus stengiuosi pasilaikyti sau, kad vėliau nereikėtų teisintis, kodėl vis dar nepastačiau tų rūmų, apie kuriuos taip užsidegusi pasakojau. Gal suaugau? O skaitytojams palinkėčiau nesigalynėti su kitais, o kovoti su savo ydomis ir netobulumais – šios pergalės atneš daugiausiai džiaugsmo.

Du gyvenimai per vieną vasarą, Akvilė Kavaliauskaitė

Alma littera

Kaina Knygnesys.co.uk knygyne Londone, Beckton’e: 10,10 £

Didžiulė purvina vinis rikošetu atšoko nuo šiltnamio kampo ir susmigo tiesiai Lauros tėvui į kaklą. Tą dieną ji pirmąsyk išvydo Fredį.

„Fredis trenkė kaip elektros srovė, o aš toliau laikiau pirštus rozetėje. Nė už ką nebūčiau jų ištraukusi.“

Lauros pirštai, trumpi, bet vikrūs, lig tol tiksliai bėgioję per pianino klaviatūrą, sustojo. Fredis iš jos galvos išstūmė Rachmaninovą, Šopeną ir visus kitus. Liko ten tik naivi meilė, po kąsnelį dorojanti genialias smegenis, užvaldanti visas mintis ir tyrą būtybę paverčianti nuodėminga. Prasidėjo beprotiška talentingos pianistės istorija, raizgoma aplink knibždančių pamišėlių ir parsidavėlių.

O tada atėjo vasara, ir gyvenimas skilo perpus: į išsitaškiusią praeitį, nuo kurios Laura pabėgo, ir į nenuspėjamą ateitį, kurioje ji vylėsi atgauti save.

Griežtai draudžiama „INFO Ekspresas“ paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „INFO Ekspresas“ kaip šaltinį.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Facebook komentarai

Interviu

Fitneso čempionė ir socialinių tinklų žvaigždė Gerda atskleidė paslaptį, kaip ištesėti sau duotą pažadą sulieknėti

2020-01-10 @ 14:53

Aštuonerius metus fitneso virtuvėje besisukusi Gerda – įspūdingos išvaizdos mergina. Tačiau fitneso čempionė ir prizinių vietų laimėtoja sako, kad idealiam kūnui visai nereikia fiziškai ir […]

» Daugiau

Londonietes į jogos bendruomenę subūrusi Roneta atskleidė, kada mama privalo atsigręžti į save

2019-12-17 @ 12:33

Sustokite ir paklauskite savęs: kada paskutinį kartą skyriau laiko sau, savo vidiniam pasauliui? Kiek dažnai laikas praleistas su vaikais yra kokybiškas? Kai ne tik ausimis, […]

» Daugiau

Vienišumas – opi visuomenės problema: kaip įveikti?

2019-05-31 @ 9:48

Atrodo, šiais laikais priemonių bendrauti yra daug, tačiau žmones vis dažniau ir dažniau kamuoja vienišumo jausmas. Kodėl? Kodėl taip sunku rasti laisvą minutę pokalbiui prie […]

» Daugiau

Gyvybės langelis – ne tik vaikams, bet ir augalams

2019-03-11 @ 10:06

Ar žinojote, jog kūdikiams palikti skirtas pirmasis gyvybės langelis pasaulyje buvo įrengtas XII amžiaus pabaigoje Vatikane, Šventosios Dvasios ligoninėje? Tokiame langelyje buvo priimami palikti kūdikiai, […]

» Daugiau

Kaip po švenčių atgauti prarastą kūno formą?

2019-02-01 @ 20:16

Po žaibiškai prabėgusių švenčių tikriausiai ne vienas susimąstėme, jog priaugome vieną kitą nereikalingą kilogramą ir dabar jaučiamės prastai. Taigi, šįkart domimės ir klausiame, ką daryti, […]

» Daugiau

Marius Jovaiša: „Milijonų turistų neturėsime, bet galime turėti kokybiškų keliautojų“

2019-01-27 @ 8:00

Verslininkas ir fotografas Marius Jovaiša dalinasi savo patirtimi ir sumanymais, kaip į Lietuvą pritraukti kuo daugiau turistų. Trumpas interviu su juo iš turizmo forumo „Patirk Lietuvą“.  […]

» Daugiau

Atostogų idėjos: kur keliauti šiemet?

2019-01-18 @ 17:54

Šiais metais „Adventur“ atliktas tyrimas parodė, jog iš savo kelionių žmonės labiausiai laukia emocijų. Net 91,3 proc. apklausos dalyvių teigė, kad keliaudami jie tikisi įspūdžių,  […]

» Daugiau

Ką apie jūsų likimą sako delnai?

2019-01-11 @ 20:50

Daugybė žmonių ne kartą yra žvilgterėję į savo delnus: vieni smalsumo vedami, kiti – ieškodami atsakymų į svarbius gyvenimo klausimus… Kaip bebūtų, chiromantija  – tai […]

» Daugiau

Naujas savęs pažinimo žaidimas „Lila“ užkariauja pasaulį

2019-01-05 @ 18:17

Savęs pažinimo žaidimas – „Lila“ „Monopolis“, „Alias“ ar „Uno“ – tai daugumai iš mūsų itin gerai žinomi stalo žaidimai be kurių nepraeina vakarėliai, tačiau ar […]

» Daugiau

Rytų Azijos skoniai Ignės puoduose (šventinis žuvies receptas)

2018-12-28 @ 22:14

Prieš pat šventinį laikotarpį tikriausiai ne vienas iš mūsų ieškome receptų, kuriais būtų galima nustebinti artimuosius bei draugus. Taip ir aš, vieną dieną, visai netikėtai, […]

» Daugiau
Konkursas
Apklausa

Kokiame prekybos centre dažniausiai apsipirkinėjate?

Kraunasi ... Kraunasi ...