Naujausi skelbimai
Daugiau skelbimų

Andrius Kaniava – apie teatrą, muziką ir gyvenimą

Autorius: Ema Šlinkšė
Publikavimo data: 2014-11-13 @ 15:37
Kategorijos: Interviu

Vieniems jis pažįstamas kaip beprotė Kaliausė iš „Geltonų plytų kelio“, kitiems – kaip plevėsa Dovydas Petuchauskas iš „Brėmeno muzikantų“, trečiųjų širdis šildo Andriaus Kaniavos muzika ir sudėtingai paprasti dainų tekstai. Daugybė Lietuvos vaikų ir suaugusiųjų gyveno taikydami aktoriaus ištartą frazę: „Svarbiausia įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose“, kuri nepriekaištingai apibūdina ir jį patį.

– Koks vaidmuo iš visų suvaidintų jums arčiausiai širdies?

Mieliausi  vaidmenys  visada  yra  paskutiniai.  Teatras,  kaip  joks  kitas  menas,  deja,  neturi  išliekamosios  vertės,  todėl  praėjusių  dienų  šlovingi  vaidmenys  yra  tik  patvirtinimas  sau  pačiam,  kad  viename  ar  kitame  savo  gyvenimo  etape  buvai  šaunus.  Kiekvienas  artistas,  nors  niekada  to  neprisipažintų,  gyvena  baimėje,  kad  ateity  gali  ir  nepavykti  nieko  padoriai  suvaidinti.  Tas  baimes  ir  abejones  gali  ištrinti  tik  paskutinis  pavykęs  vaidmuo.  Tai  panašu  į  santykius  su  žmogumi,  kuris  tave  išgelbėjo  nuo  mirties.

– Sakoma, kad aktoriai kartais iš scenos perkelia vaidmenį į realų gyvenimą, susitapatina su personažu. Kaip yra iš tikrųjų?

– Matote,  kiekvieno  aktoriaus  santykiai  su  savo  personažais  yra  pakankamai  painūs  ir  labai  individualūs.  Galėčiau  kalbėti  tik  už  save.  Aš  nepavadinčiau  to  susitapatinimu  su  personažu.  Gal  tai  greičiau  artumo  pojūtis.  Tai  kažkas  panašaus  į  bendravimą  su  tau  įdomiu  žmogumi.  Juk  daugeliu  atvejų  neįmanoma  konkrečiai  nusakyti,  kas  tave  traukia,  tiesiog  šeštu  ar  dešimtu  jausmu  tu  supranti, kad  tas  žmogus  tau  kažkuo  artimas  ir  įdomus.  Kažkada  susimąsčiau,  kad  visada  bandžiau  vaidinti  kažkokius  sau  įdomius  žmones  ar  būtybes,  kuriuos  ar  mačiau,  ar  sapnavau,  gal  aš  juos  tiesiog  kažkada  buvau  sutikęs,  tada  neužfiksavau,  o  po  daugelio  metų  jie  iš  kažkur  išniro ir  pareikalavo  dėmesio.  Gal  skambės  eretiškai,  bet  dažnai  nei  paties  spektaklio  idėja,  nei  tema  nėra  svarbiausi  dalykai.  Tiesiog  jame  pamačiau  įdomų  žmogų,  kurį  suvaidinti  atsirado  galimybė.

 „Keistuolių teatras“ kadaise išgyveno aukso amžių, jis dar tebedžiugina Lietuvos vaikus?

– Šiuo metu  „Keistuolių  Teatras“  yra  stipriai  pasikeitęs  nuo  tada,  kai  buvo  tik  „4  žmonių  „UAB“. Čia,  kaip  ne  kaip,  po  vienu  stogu  gyvena  jau  4  aktorių  kartos  ir  logiška,  kad  kiekviena  atspindi  tam  tikrą  teatro  laikotarpį.  Tai  labai  nemažas  ir  margaspalvis  kolektyvas  su  savo  pliusais  ir  minusais.  Labai  tikiuosi,  kad  ateityje  pliusų  bus  daugiau.

– Spektaklius „Geltonų plytų kelias“, „Brėmeno muzikantai“ transformavote į filmus, kodėl tik keletą, o ne visus „keistuoliškus“ spektaklius?

– Jei  visi  spektakliai  virstų  filmais,  žmonės  nebeeitų  į  teatrą.  Spektakliai,  kaip  ir  aktoriai,  visi  skirtingi. Vieni  turi  galimybių  ir  ambicijų  patekti  į  ekraną,  kiti – lieka  „teatro  vaikais“  iki  mirties. Ps.  Pamiršote  dar  vieną  iš  pirmųjų „Keistuolių  teatro“  spektaklių  „Aukštyn  kojom“.

– Pirma atsirado jūsų paties autorinės dainos ar idėja čiupti gitarą ir atsisėsti vienam scenoje prieš žiūrovų minią?

– Pirmieji nedrąsūs muzikiniai žingsniai vaikystėje susiję su bandymu išlaužti svečiuose aptikto užrakinto pianino dangtį.  Kaip  matote,  pirmoji  nesėkmė  neatbaidė.  O  jei  rimtai,  tai  manau,  kad  kiekvieno  iš  mūsų  gyvenime  laikas  nuo  laiko  atsiranda  tuščios  vietos.  Nesvarbu  kur – meilėje,  kūryboje,  buityje,  sąmonėje  ar dar kur nors.  Mano  atveju,  tuščią  vietą  visada  užpildo  muzika.  O  kai  muzikos  atsiranda  pakankamai  daug,  kyla noras ja  pasidalinti.

– Kaip manote, ar daug Anglijos lietuvių vertina dainuojamąją poeziją?

– Manau,  kad  daug.  Tik  didžioji  dalis  iš  to  „daug“  apie  tai  dar  nežino.  Jiems  tai  paaiškės,  kai  ateis  į  mano  koncertą.

Martynas Sirusas Adfoto.lt

– Scenoje atrodote lyg palaimintas visų Dievų, o kada jaučiatės nelaimingas?

– Vienas rimtas žmogus yra pasakęs, kad mano dainos liūdnos. Įtariu, kad tas klaidinantis  laimės  įspūdis susidarė dėl tos priežasties, kad į dalykus, kuriuos daugelis bardų priima itin jautriai ir giliai išgyvena savo viduje, aš žiūriu truputį iš šalies ir tiesiog komentuoju. Tai labiau panašu į linksmą pamfletą apie rimtus ir visus jaudinančius reiškinius.

– Dauguma jūsų kūrinių (muzikinių ir atliktų teatre) žavi ir suaugusius, ir mažuosius. Kuriems žiūrovams kurti jums pačiam patinka labiau?

– Patikėkite,  visiškai  nesvarbu,  žiūrovas  mažas  ar  didelis.  Žiūrovai  padiktuoja  labai  daug  atradimų.  Kartais, kai  būnam  beviltiškai  įstrigę, sakome,  kad  užtenka  repetuoti, laikas  rodyti  žiūrovams.  Ir  labai  dažnai  viskas  išsisprendžia. Bet  su  viena  taisykle – turi  būti  su  jais  sąžiningas  ir  jais  tikėti. P.s.  Jei  ir  yra  skirtumas,  tai  nebent  tas,  kad  suaugusius  dar  gali  apgauti,  o  vaikų – niekada.  Bet  tai  ne  mano  žodžiai.

– Lietuvos kultūros ir pramogų pasaulyje esate išskirtinė asmenybė, turinti unikalią auditoriją, o kaip savo pasiekimus vertinate pats?

– Žiauriai  sunkus  klausimas.  Bėda  ta,  kad  tie  pasiekimai,  kurie  atrodė  vertingi  vakare,  kitą  rytą  tampa  kažkokie  blankūs.  Gerai  tai,  kad  iki  pietų  dar  yra  nemažai  laiko  įvertinti  pasiekimus,  kurie  vakar  tų  ypač  vertingų  pasiekimų  šviesoje  buvo  nepelnytai  nustumti  į  šoną,  arba  apskritai  užmiršti. Nespėjus  pasidžiaugti  paskutiniais  pasiekimais,  ateina  vakaras  ir užduoda  naujus  klausimus:  ar  tai,  kas  dienos  šviesoje  atrodė  vertinga,  nėra  optinė  apgaulė?  Gal geriau viską  pamiršti  ir ką nors vertinga pabandyti pasiekti ateity?

– Manoma, kad scenos žmonių gyvenime vyksta nuolatinės permainos, pakilimai ir nuopuoliai. O kokie žmonės liko šalia jūsų nuo karjeros pradžios iki dabar?

– Pasakysiu  nuoširdžiai – labai  myliu  ir  gerbiu  žmones,  kurie  išdrįso  dirbti  ir  gyventi  su  manimi.  Ir  per  visus  tuos  metus  didžioji  jų  dalis  nepasikeitė: vis dar vaidinu Aido Giniočio  spektakliuose,  groju  su  Aleksandru  Ten  bei Sigitu Mickiu  ir  gyvenu su savo šeima – žmona Živile ir trim mūsų vaikais.

 

 

 

 

 

 

Griežtai draudžiama „INFO Ekspresas“ paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „INFO Ekspresas“ kaip šaltinį.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Facebook komentarai

Interviu

Fitneso čempionė ir socialinių tinklų žvaigždė Gerda atskleidė paslaptį, kaip ištesėti sau duotą pažadą sulieknėti

2020-01-10 @ 14:53

Aštuonerius metus fitneso virtuvėje besisukusi Gerda – įspūdingos išvaizdos mergina. Tačiau fitneso čempionė ir prizinių vietų laimėtoja sako, kad idealiam kūnui visai nereikia fiziškai ir […]

» Daugiau

Londonietes į jogos bendruomenę subūrusi Roneta atskleidė, kada mama privalo atsigręžti į save

2019-12-17 @ 12:33

Sustokite ir paklauskite savęs: kada paskutinį kartą skyriau laiko sau, savo vidiniam pasauliui? Kiek dažnai laikas praleistas su vaikais yra kokybiškas? Kai ne tik ausimis, […]

» Daugiau

Vienišumas – opi visuomenės problema: kaip įveikti?

2019-05-31 @ 9:48

Atrodo, šiais laikais priemonių bendrauti yra daug, tačiau žmones vis dažniau ir dažniau kamuoja vienišumo jausmas. Kodėl? Kodėl taip sunku rasti laisvą minutę pokalbiui prie […]

» Daugiau

Gyvybės langelis – ne tik vaikams, bet ir augalams

2019-03-11 @ 10:06

Ar žinojote, jog kūdikiams palikti skirtas pirmasis gyvybės langelis pasaulyje buvo įrengtas XII amžiaus pabaigoje Vatikane, Šventosios Dvasios ligoninėje? Tokiame langelyje buvo priimami palikti kūdikiai, […]

» Daugiau

Kaip po švenčių atgauti prarastą kūno formą?

2019-02-01 @ 20:16

Po žaibiškai prabėgusių švenčių tikriausiai ne vienas susimąstėme, jog priaugome vieną kitą nereikalingą kilogramą ir dabar jaučiamės prastai. Taigi, šįkart domimės ir klausiame, ką daryti, […]

» Daugiau

Marius Jovaiša: „Milijonų turistų neturėsime, bet galime turėti kokybiškų keliautojų“

2019-01-27 @ 8:00

Verslininkas ir fotografas Marius Jovaiša dalinasi savo patirtimi ir sumanymais, kaip į Lietuvą pritraukti kuo daugiau turistų. Trumpas interviu su juo iš turizmo forumo „Patirk Lietuvą“.  […]

» Daugiau

Atostogų idėjos: kur keliauti šiemet?

2019-01-18 @ 17:54

Šiais metais „Adventur“ atliktas tyrimas parodė, jog iš savo kelionių žmonės labiausiai laukia emocijų. Net 91,3 proc. apklausos dalyvių teigė, kad keliaudami jie tikisi įspūdžių,  […]

» Daugiau

Ką apie jūsų likimą sako delnai?

2019-01-11 @ 20:50

Daugybė žmonių ne kartą yra žvilgterėję į savo delnus: vieni smalsumo vedami, kiti – ieškodami atsakymų į svarbius gyvenimo klausimus… Kaip bebūtų, chiromantija  – tai […]

» Daugiau

Naujas savęs pažinimo žaidimas „Lila“ užkariauja pasaulį

2019-01-05 @ 18:17

Savęs pažinimo žaidimas – „Lila“ „Monopolis“, „Alias“ ar „Uno“ – tai daugumai iš mūsų itin gerai žinomi stalo žaidimai be kurių nepraeina vakarėliai, tačiau ar […]

» Daugiau

Rytų Azijos skoniai Ignės puoduose (šventinis žuvies receptas)

2018-12-28 @ 22:14

Prieš pat šventinį laikotarpį tikriausiai ne vienas iš mūsų ieškome receptų, kuriais būtų galima nustebinti artimuosius bei draugus. Taip ir aš, vieną dieną, visai netikėtai, […]

» Daugiau
Konkursas
Apklausa

Kokiame prekybos centre dažniausiai apsipirkinėjate?

Kraunasi ... Kraunasi ...