Naujausi skelbimai
Daugiau skelbimų

Diskusija apie jaunimo grįžimą į Lietuvą: svarbiausia grįžtant turėti asmeninę viziją

Diskusija apie jaunimo grįžimą į Lietuvą: svarbiausia grįžtant turėti asmeninę viziją

JKLJS susitikimas

Šeštadienį lietuviai rinkosi Lietuvos ambasadoje Londone, kur vyko jau septintasis Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos (JKLJS) organizuotas Jaunimo susitikimas. Šiais metais pasirinkta tema – „Mobili Lietuva: tiltai tarp Lietuvos ir pasaulio“ – pritraukė inovatyvias idėjas Lietuvoje įgyvendinančių svečių, kurie diskutavo apie dabartinį išeivių vaidmenį skleidžiant naują, drąsų požiūrį ir diegiant inovacijas Lietuvos kultūriniame, akademiniame bei verslo pasaulyje.

1

Diskusijoje dalyvavo startuolis ir buvęs „Startup Monthly Vilnius“ vykdomasis direktorius, o dabar tarptautinės perlaidų bendrovės „TransferGo“ įkurėjas ir vadovas Daumantas Dvilinskas, KTU rektorius Petras Baršauskas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Švietimo ir mokslo programų vadovas Arūnas Mark, „Advanced Advice“ įkūrėjas bei vadovas, gavęs „JCI Lietuva 2012“ Kūrybiškiausio jaunojo Lietuvos verslininko apdovanojimą Ilja Malkin, LCLC valdybos narys, investiciniame banke Royal Bank of Canada dirbantis Daumantas Mockus, operos ir teatro režisierė, vedanti aktorių meistriškumo seminarus visame pasaulyje, Dalia Ibelhauptaitė.

 

Mobilumas – natūralus ir teigiamas reiškinys

Diskusijos dalyviai vienbalsiai pasisakė už jaunimo mobilumą, negailėdami gerų žodžių galimybėms semtis tarptautinės profesinės patirties, žinių užsienio universitetuose. „Aš į mobilumą žiūriu kaip į didžiausią dovaną, leidžiančią išvažiuoti ir mokytis. Tokia emigracija turėtų būti skatinama“, – požiūrį į Lietuvą paliekantį jaunimą išdėstė D. Dvilinskas.

6

Virš dvidešimties metų Anglijoje gyvenanti D. Ibelhauptaitė yra pozityvus mobilumo pavyzdys: ji nuolat dalyvauja kultūriniuose projektuose Lietuvoje. Aiškindama savo emigracijos priežastį, moteris pažėrė kritikos Lietuvos valdžiai, kuri esą dėmesį nuo pat nepriklausomybės pradžios sutelkė į ekonomiką ir iki šiol neskiria pakankamai dėmesio kultūrai. „Nenorėjau laukti dvidešimties metų, kol Lietuvoje kažko pasieksiu, todėl išvažiavau į Londoną. Mano svajonė – pakeisti emigraciją į mobilumą. Tik nesibaiminkite, kad grįšite amžiams ir negalėsite vėl išvažiuoti.“ Režisierė, remdamasi savo patirtimi, kalbėjo, kad dideliuose miestuose yra žymiai sunkiau atnešti reikšmingesnių pokyčių nei Lietuvoje: „Kai buvau Niujorke, supratau, kad ten nepakeisiu niekieno gyvenimo, kad ir kokius nuostabius spektaklius statysiu. Tada grįžau į Lietuvą ir įkūriau „Bohemiečius“. Ir štai dabar operos dainininkas yra labai madinga profesija.“

Ryšys su Lietuva nėra prievolė

Jaunimo mobilumas turi dvi paprastas savybes – išvykimą iš Lietuvos ir grįžimą. Diskusijos dalyviai vieningai sutarė dėl išvykimo priežasčių, tačiau nuomonės išsiskyrė diskutuojant apie grįžimo į Lietuvą priežastis ir valstybės vaidmenį skatinant jaunimą įgyvendinti savo drąsias idėjas ne kur kitur, o savo šalyje. Kas – emocijos ar pragmatika – skatina išlaikyti ryšius su Lietuva, kurti Lietuvai?

Vyresniosios kartos atstovams patriotizmas atrodo pagrindinė paskata, dėl kurios išeiviai išlaiko ryšį su Lietuva. Šiuo atveju per susitikimą jaunimas sulaukė tam tikro patriotizmo žadinimo: „Jūs esat ateitis, bet tam, kad būtų Lietuvos ateitis, jūs turit jausti tą sentimentą Lietuvai, kad norėtumėt jai kažką duoti, parodyti savo talentą. Kiekvienas turit tai daryti savo srityje, kitaip toj Lietuvoj niekas ir nesikeis. Visus kviečiu būti mobilius. Nesakau, kad grįžkit, bet būkit mobilūs. Jauskim sentimentus Lietuvai“, – skatino P. Baršauskas.

Tačiau gimtosios šalies idealizavimas ne visiems yra priimtinas, nes jaunimui reikia daugiau priežasčių nei meilė savo šaliai. „Nereikia eksploatuoti ideologinių dalykų, jokių sentimentų, nes žmogus nieko neprivalo. Nepainiokim ideologijos su pragmatika, kai žmonės iš tribūnos kalba viena, o lifte susitikus visai ką kita. Strateginiame lygmenyje turi būti kuriamos labai aiškios paskatos, kodėl reikia grįžti į Lietuvą, nes tai, kad ji – gimtoji žemė – savaime aišku. Tos aiškios paskatos – verslo sąlygos“, – kalbėjo I. Malkin.

LCLC valdybos nario, investiciniame banke Royal Bank of Canada dirbančio Daumanto Mockaus nuomone, šiais laikais jauni žmonės renkasi gyventi tose šalyse, kuriose jiems lengviausia realizuoti savo potencialą. Pasak D. Mockaus, noras visam laikui grįžti į Lietuvą ar dirbti tėvynei yra sveikintinas, bet jokiu būdu negalime to reikalauti iš kiekvieno. Dėl talentingų žmonių Lietuva su kitomis šalimis jau turi konkuruoti objektyvias kriterijais, tokiais kaip verslo sąlygų palankumas, o vien patriotinių jausmų ir gražios gamtos ateityje nepakaks. Dėl valstybės vaidmens jam paantrino Arūnas Mark: „Tai yra natūralus procesas. Mes esame maža šalis, mūsų vienintelis potencialas yra žmonės. Valstybė turi galvoti, kaip prisikviesti tuos išvažiavusius žmones, kad jie padėtų atstatyti šalies ekonomiką, kuri labai greitai sušlubavo.“

Diskusijos dalyviai keliskart sukritikavo valstybės strategiją. D. Dvilinskas: „Blogai, kad mes neturim strategijos. Nežinom, kas mes esam, į ką fokusuojamės. Inovacijas, lazerius? Gamybą? Aš visada lietuviams duodu estų pavyzdį, tada jie pradeda greičiau judėti. Reikia į save žiūrėti labai objektyviai ir mokėti save reklamuoti, bet reikia ir matyti, kas vyksta aplinkui.“

Tuo tarpu D. Mockus svarstė, kad vienų pramonės sričių iškėlimas virš kitų subsidijuojant ar kitaip proteguojant gali būti žalingas, nes strategijos dažnai keičiasi kartu su valdžiomis, o strategijų kūrėjai gali būti labiau atitolę nuo realių ekonomikos reikmių nei verslininkai ir privatūs investuotojai. D. Mockaus nuomone, geriausia strategija Lietuvai būtų verslo sąlygų gerinimas taikomas visoms pramonėms vienodai. Pasak D. Mockaus, sumažinus mokesčius, korupciją bei išlaisvinus darbo santykius, mes natūraliai pamatysime, kurios Lietuvos pramonės, inovacijų ar mokslo sritys yra stiprios ir gali būti konkurencingos pasaulinėse rinkose.

7
Daumantas Mockus

Ar Lietuva pasirengusi priimti grįžtantį jaunimą?

Patys dirbdami Lietuvai, diskusijos dalyviai neidealizavo darbo savo šaliai ir siūlė gerai pagalvoti prieš darant sprendimą. Vieniems atrodė, kad valstybė turi sukurti patrauklesnę socialinę, verslo aplinką grįžtantiesiems. Kiti skatino neklausyti, kas kalbama aplinkui, drąsiai bandyti ir nelaukti, kol valstybė pasiūlys geresnes sąlygas.

„Grįžkite, jei turite aiškią veiklos viziją bei žinote kuo galite prisidėti prie valstybės gerovės. Kitu atveju mesti susikurtą aplinką ir grįžti į Lietuvą būtų nelogiška, kadangi Lietuvoje kol kas dar nėra aiškios išvykusių susigrąžinimo ir integracijos vizijos. Iš kitos pusės, gyvendami užsienyje jūs taip pat prisidedate prie valstybės ateities gerinimo keldami savo kompetencijas, pažindami įvarias kultūras, kurdami bei verslaudami. Juk svarbiausia – žinoti ko norime, o tai yra taikoma visoms pusėms – ir išvykusiems, ir pačiai valstybei“, – sakė A. Mark. D. Dvilinskas teigė, jog tokios kompanijos, kaip „TransferGo“, kurios žino išsilavinimo ir patirties užsienyje vertę, visuomet laukia sugrįžtančio jaunimo, nes būtent šie žmonės parsiveža europietiško verslo supratimą.

Tačiau vėl prakalbus apie kartų skirtumus, pradėjo ryškėti nuomonės dėl konservatyvių vyresniosios kartos verslininkų. I. Malkin juos pavadino „oldschool diedukais“, kurie, būdami dešimtis metų versle, jaučiasi pranašesni už inovatyvų jaunimą, bet nesuspėja su greitai kintančiomis tendencijomis ir dažnai bijo įdarbinti žmones, galinčius atnešti pokyčių. „Kartais kai kalbi su žmogumi, kuris turi daug verslo Lietuvoje patirties, nori greitai pabaigti pokalbį, ne jis neturi žalio supratimo apie verslą europiniu lygmeniu“, – kalbėjo. D. Dvilinskas ir pridėjo, jog jokiu būdu šio požiūrio netaiko visiems verslininkams.

D. Ibelhauptaitė ragino mažiau laukti paskatinimo iš šalies ir bent jau bandyti veikti: „Lietuva jums nepasirengusi. Pagalvokite, kodėl iš viso kažkas jūsų turi laukti ar nelaukti, kodėl duoti ar neduoti, kodėl kažkas skolingas ar ne. Mano karta galės tik pramušti sieną jums – tai yra mūsų totali misija, bet mes negalėsim daug pakeisti, nes iš mūsų nėra susidariusi kritinė kitaip galvojančių žmonių masė. Jei jūs važiuosite į Lietuvą dėl tautos ir šviesaus rytojaus, greit vėl išvažiuosite. Bet neprivalote grįžti forever, galite per metus padaryti po vieną projektuką, tiesiog pabandyti. Turite grįžti dėl savęs, padaryti Lietuvoje tai, ko negalite padaryti čia. Pagalvokite: „Ką aš galiu padaryti sau?“. O tuo pačiu padarysite ir visiem kitiem“.

Nors susitikimo svečiai vienareikšmiškai pasisakė už mobilumą, daugelis jų neagitavo grįžti, pabrėždami, jog prieš parvažiuojant, reikia turėti asmeninę viziją, matyti naudą sau. Jų teigimu, prieš apsisprendžiant išvykti ar parvykti, svarbu nusistatyti savo asmeninius tikslus ir tik tuomet drąsiai, nieko nelaukiant ieškoti, kur tuos tikslus įgyvendinti.

15

 

Be pagrindinės diskusijos dalyvių renginio metu patarimais dalijosi ir su studentais diskutavo svečiai, užsienyje įgytą studijų bei darbo patirtį sėkmingai taikantys Lietuvoje. Jie savo sėkmingu pavyzdžiu parodė, kokia yra teigiama mobilumo pusė. Taip pat buvo pristatyti įvairūs socialiniai projektai bei klubai, aktyviai veikiantys Jungtinėje Karalystėje, į kurių veiklą yra įsitraukęs čia gyvenantis jaunimas: „LT Big Brother“, „Academic Brother“, „JKLJS praktika“, „Lithuanian City of London Club“, „CREAzone“.

10

 

Foto: Vytautas Burokas

JKLJS

 

Griežtai draudžiama „INFO Ekspresas“ paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „INFO Ekspresas“ kaip šaltinį.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Facebook komentarai

Kultūros kampas

Gustave Courbet paveikslas „Pasaulio pradžiai“

Skandalingiausio XIX amžiaus paveikslo paslaptis atskleista

2018-09-25 @ 16:49

Šeštadienį lietuviai rinkosi Lietuvos ambasadoje Londone, kur vyko jau septintasis Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos (JKLJS) organizuotas Jaunimo susitikimas. Šiais metais pasirinkta tema – „Mobili […]

» Daugiau

Skalikus galėjo laikyti tik bajorai, bet jų lenktynės tapo populiarios ir tarp prastuomenės

2017-05-05 @ 14:10

Šeštadienį lietuviai rinkosi Lietuvos ambasadoje Londone, kur vyko jau septintasis Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos (JKLJS) organizuotas Jaunimo susitikimas. Šiais metais pasirinkta tema – „Mobili […]

» Daugiau
Florence Nightingale

Karalienės Viktorijos laikų medicina

2017-04-05 @ 15:15

Šeštadienį lietuviai rinkosi Lietuvos ambasadoje Londone, kur vyko jau septintasis Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos (JKLJS) organizuotas Jaunimo susitikimas. Šiais metais pasirinkta tema – „Mobili […]

» Daugiau

Darbininkai ir vargšai karalienės Viktorijos valdymo laikais

2017-03-08 @ 14:39

Šeštadienį lietuviai rinkosi Lietuvos ambasadoje Londone, kur vyko jau septintasis Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos (JKLJS) organizuotas Jaunimo susitikimas. Šiais metais pasirinkta tema – „Mobili […]

» Daugiau

Karaliai su karūnom, bet…be pavardžių?

2017-02-08 @ 13:06

Šeštadienį lietuviai rinkosi Lietuvos ambasadoje Londone, kur vyko jau septintasis Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos (JKLJS) organizuotas Jaunimo susitikimas. Šiais metais pasirinkta tema – „Mobili […]

» Daugiau

8 svetur gyvenantys Lietuvos kultūros veikėjai, kuriuos turėtumėte žinoti

2017-01-11 @ 14:07

Šeštadienį lietuviai rinkosi Lietuvos ambasadoje Londone, kur vyko jau septintasis Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos (JKLJS) organizuotas Jaunimo susitikimas. Šiais metais pasirinkta tema – „Mobili […]

» Daugiau

Viskas, ko nežinojote, apie lietuvišką Kūčių naktį

2016-12-07 @ 14:44

Šeštadienį lietuviai rinkosi Lietuvos ambasadoje Londone, kur vyko jau septintasis Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos (JKLJS) organizuotas Jaunimo susitikimas. Šiais metais pasirinkta tema – „Mobili […]

» Daugiau

Visų laikų populiariausios knygos: kiek iš jų jau spėjote perskaityti?

2016-11-02 @ 15:18

Šeštadienį lietuviai rinkosi Lietuvos ambasadoje Londone, kur vyko jau septintasis Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos (JKLJS) organizuotas Jaunimo susitikimas. Šiais metais pasirinkta tema – „Mobili […]

» Daugiau

Nuo viešų egzekucijų iki bilietų į teismo posėdžius: keistoji Viktorijos laikų teisė

2016-10-05 @ 14:37

Šeštadienį lietuviai rinkosi Lietuvos ambasadoje Londone, kur vyko jau septintasis Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos (JKLJS) organizuotas Jaunimo susitikimas. Šiais metais pasirinkta tema – „Mobili […]

» Daugiau

Mirties pirklio istorija ir Nobelio premijos atsiradimas

2016-09-07 @ 15:04

Šeštadienį lietuviai rinkosi Lietuvos ambasadoje Londone, kur vyko jau septintasis Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos (JKLJS) organizuotas Jaunimo susitikimas. Šiais metais pasirinkta tema – „Mobili […]

» Daugiau
Konkursas
Apklausa

Kokiame prekybos centre dažniausiai apsipirkinėjate?

Kraunasi ... Kraunasi ...