Vienišumas – opi visuomenės problema: kaip įveikti?

Autorius: Laura Rimgailė
Publikavimo data: 2019-05-31 @ 9:48
Kategorijos: Interviu, Naujienos

Atrodo, šiais laikais priemonių bendrauti yra daug, tačiau žmones vis dažniau ir dažniau kamuoja vienišumo jausmas. Kodėl? Kodėl taip sunku rasti laisvą minutę pokalbiui prie kavos puodelio ir taip lengva vakare, po darbo, rašyti draugui žinutę per socialinius tinklus? Ar nuo to jaučiamės laimingesni? Ar vienišumas išties tampa opia visuomenės problema?

Apie tai šiandien ir kalbamės su Londone dirbančia psichologe – psichoterapeute Jolanta Bogužiene.

Įprasta manyti, jog vienišumas dažniausiai kamuoja vyresnio amžiaus žmones, tačiau atlikti tyrimai rodo, jog ir šių laikų jaunimas išgyvena tą vadinamą vienišumo epidemiją. Kaip manote, kokie veiksniai visa tai lemia?

Manau, kad vienas iš pagrindinių vienišumo epidemijos veiksnių visuomenėje – intensyviai mažėjantis komunikavimas realybėje. Nėra laiko, visi bėgame, labai daug dirbame. Dabar visi savo gyvenimą matome tik kompiuterio, mobilaus telefono ar planšetės ekranuose bei socialiniuose tinkluose. Šiuolaikiniai tėvai nuolat kažkuo užimti, o jų vaikai jaučia didelį poreikį pabendrauti, bet nėra su kuo. Jaučiantys savo šeimose vienišumą vaikai tampa liūdni, nedrąsūs, savimi nepasitikintys abejojantys bei atsiriboję, užsidarę savyje.

Mes, žmonės, pasmerkti gyventi grupėmis, nes tik taip galim išgyventi – tarp panašių į save, būdami daugiau ar mažiau vieni su kitais susiję. Todėl mums svarbu ir kartais kelia tam tikrą susirūpinimą, ką kiti galvoja apie mus ir ką mums jaučia? Beje, tai leidžia mums pastebėti, kaip kiti mus priima ir prisitaikyti kai nepriima. Iš pradžių negavus komunikavimo įgūdžių, einant per gyvenimą tokie žmones, kuria poras, šeimas ir dažnai žiūrėdami į kitus mato tik įsibrovėlio žvilgsnį ir nesaugumą. Vietoj to, kad priimtų kitus žmones, tokie žmonės ima bijoti, kad jų neatstumtų. Vienišumas dažnai emocinė būsena, kada žmogus ima jausti gilų tuštumo ir atsiskyrimo nuo kitų žmonių jausmą nors ir yra apsuptas žmonių.

Šiuolaikinė karta leidžiasi užkariaujama netikrų vertybių ir siekiamybių tokių kaip: tobulumo, malonumų, ilgaamžiškumo manijos bei kūno išvaizdos, gausos. Pajėgumas – viską labai greitai ir  gerai atlikti, o ne visur matyti iššūkius ir ,,liguistai,, norėti būti ,,laimėtojais,, dar vadinama klasikiniu nuovargiu būti savimi. Gausa – tai turėti kiek įmanoma daugiau už kitus, keliauti, pirkti automobilius, drabužius. Kūno išvaizda – normalu jausti malonumą kūnu ir juo rūpintis, o ne drebėti išvydus naujas raukšleles ant veido ar pirmus žilus plaukus. Svarbiausia, kad dabartinėje visuomenėje kur taip svarbu įvaizdis, negalima apie save negalvoti. Didelis arsenalas socialinių tinklų skiriamas savęs kūrimui ir rūpinimuisi savimi. Tai iliuzija, tolygi kančios ir vienišumo jausmui, tai nieko bendro neturinčios su realia žmogaus tikrove.

Jei praradę savivertę tampame socialinio spaudimo aukomis, kurios privalo daryti tai, ką diktuoja visuomenė, ką pirkti, kokiems būti, kaip rengtis, kaip atrodyti, galvoti ir gyventi, tai nebuvimas savimi, prisitaikymas ir stereotipiškas mąstymas.

Ar atsisakymas socialinių tinklų galėtų būti tas vaistas, kuris pagydytų nuo vienišumo? O gal visgi jo net nereikia „gydyti“, reikia apsikabinti savo vienatvę ir susidraugauti su ja? Juk yra sakoma, kad stiprus žmogus yra tas, kuris geba būti vienas… Ar sutinkate su tokiu teiginiu?

Socialinių tinklų pagalba bandome kompensuoti savo vidinę tuštumą, nemeilę sau, kokiais tik galime būdais, nesuprasdami, kad tai užpildyti išoriniais dalykais neįmanoma. Mūsų gyvenime gera emocinė ir dvasinė savijauta visada prašo nuolatinių investicijų į save, tačiau nelabai klausomės savo vidinės būsenos ir realiai ja nesirūpiname. Tačiau priėję savo gyvenime asmeninę krizę pradedame suprasti, kad visai pamiršome apie meilę sau ir rūpinimąsi savimi. Mes nebemokame būti pralaimėtojais, nesėkmingais, netobulais ir vidutinybėmis. O dar sudėtingesnė baimė atsistoti akistatoje su savuoju ,,aš,, kai savyje nerandame poilsio beprasmiška jo  ieškoti kitur. Kada pradedame mokytis priimti save tai tarsi naujas įgūdis, kuris nuolat turi būti ugdomas. Klastinga vienatvės baimė egzistuoja visur, o ją maitina ir skatina vertybės ir standartai, gyvenimo būdas, kurio ašis yra kontrolė bei vartojimas. Imitavimo, įrodinėjimo buvimo kaip kiti, valdžios ir statuso siekimo sureikšminimas vis labiau žmogų atskiria nuo savęs paties. Perfekcionizmas, saugumo siekimas ir noras bet kokia kainą išvengti neigiamų emocijų nerimo baimės, liūdesio ir viską kontroliuoti ir valdyti veda į nevilties ir vienatvės jausmą. Daug žmonių šiandien ilgisi tvirtų santykių, ryšių su kitais žmonėmis, bet nepajėgia jų patirti, juos kurti. Tarsi šiuolaikinis žmogus pradėjo veikti prieš savo prigimtį ir savo pačio troškimus. Vienatvės nerimas ir baimė tapo tokie stiprūs, kad vis dažniau tenka girdėti iš savo klientų dar apie keletą baimių tai baimė susenti, numirti ar susirgti. Šiuolaikiniai žmonės, nebemoka džiaugtis draugų, kaimynų bičiulyste. Jie atsiribojo nuo savo šeimos, giminių, jie gyvena savo kasdienėje visuomeninėje bendruomenėje kur bendrauja darbe, susitikimuose, o bendrauja pagal tam tikras  iš anksto numatytas normas ar elgesio taisykles. Žmonės prarado tiek savo pasaulį ir išgyvena atskirties nuo supančio žmogiškojo pasaulio jausmą ir kenčia nuo jį graužiančio susvetimėjimo.

Vienatvės nerimas yra gynyba prieš nemylintį pasaulį, izoliacijos skausmą ir švelnumo bei saugumo alkį. Atskirtas nuo savęs paties individas neturi omenyje  to, ką sako, ir nedaro to, ko tiki ir ką jaučia. Jis išmoksta reaguoti ir visuotinai priimtinu elgesio, emocijomis ir mąstyti stereotipiškai taip kaip visi. Vienatvė ne tik neišvengiama, bet ir būtina. Juk kasdien savo gyvenime mes, žmonės, dažnai prisiliečiame prie savo vienatvės, kai tenka likti vienam su pačiu savimi, pvz : kad susimąstytumėme, įsijaustume ar apsispręstume. Netgi daugelis kasdien mus lydinčių darbų susiję su vienuma ir vienatve. Manau, kad kaip išmoksime būti vieni patys su savimi, pripažindami egzistencinę vienatvę kaip neišvengiamą, kada mokėsime ją priimti, tik tada galėsime jausti savo kaip individualaus žmogaus buvimą šiame gyvenime. Jis atskleidžia savo gyvenimą sau kas esąs, ko tikrai nori šiame gyvenime bei savo ryšį su jį supančiais žmonėmis. Vienatvė yra neatsiejama nuo žmogaus gyvenimo, ji reikalinga mūsų gyvenime kaip kraujas širdžiai, kad ir kokią istoriją ji turėtų tai gyvenimo realybė. Tačiau jos baimė ar vengimas ar pastangos išvengti  buvimo vienišam visada tik izoliuos žmogų nuo jo paties egzistencijos, kankins ir atskirs jį nuo savo žmogiškųjų galių, nes neliks vietos jo saviraiškai, ir jis liks nepajėgus puoselėti žmogiškojo sąmoningumo ir jautrumo. Vienatvė pasižymi nuoširdumo ir širdies galia tai patirtis per kurią žmogus bendrauja su savimi.

Kaip socialinių ryšių nebuvimas, vienišumas, kenkia žmogaus sveikatai?

Žmonės kenčiantys socialinę vienatvę itin įtarūs, netgi mažiausias kritiškumas juos žeidžia. Tokie žmonės dažnai socialiai atsiriboję jie vengia išeiti, nes bijo gausių susibūrimų, naujų pažinčių, naujų kontaktų, jiems nedrąsu bendrauti arba jaučia socialinę fobiją. Jiems sunku palaikyti pokalbį, jie bijo būti neįdomūs pašnekovai. Atsiriboję nepasitikintys, turintys menka savigarbą dažnai suserga depresija, skundžiasi padidintu nerimastingumu. Vienišumas tarsi savanoriška izoliacija, kurią jaučia žmonės buvę atstumti, paniekinti, todėl jie daugiau renkasi priklausomybes alkoholio, narkotikų, kurie palengvintų jų nevaldomą nerimą, įtampą ir atstūmimo skausmą. Tarsi trumpam jie leidžia jau pabėgti nuo realybės, turint laikiną iliuziją, kad kažkada kažkas pasikeis. Socialinė izoliacija tampa dar vis didesnė. Vieniši žmonės skundžiasi dažniau patiriamu stresu, išgyvenamomis krizėmis su kuriomis sunku patiems susitvarkyti. Jiems sunku išgyventi neigiamus jausmus, jie dažnai užsidaro savyje, jiems išorinis pasaulis labai nesaugus, nepatikimas. Tai padidina ir savižudybių rizika. Socialinė izoliacija turi įtakos ir streso hormonų lygiui mūsų kraujyje, gali vystytis hipertoninė liga, o dar didesnė rizika širdies kraujagyslių ligos. Sutrinka ir prastėja žmogaus miego kokybė, jaučiamas pastovus nuovargis, dirglumas, nevaldomas pyktis arba neadekvati reakcija į tam tikrą situaciją. Todėl tokiems žmonėms sunkiau koncentruoti dėmesį, prastėja atmintis. Todėl nepamirškite, kad esame žmonės, socialinės būtybės stenkimės bendrauti su draugais, eiti į renginius, domėtis įvairiais renginiais, lankyti mėgstamus užsiėmimus, kuriuose galime sutikti bendraminčių, tokių pat vienišų kaip ir jūs. Ne vienatvė atskiria žmogų nuo kitų, bet vienatvės baimė ir nuolatinės pastangos jos išvengti.

Daugiau informatyvių straipsnių psichologijos tema galite rasti apsilankę psichologės – psichoterapeutės Jolantos Bogužienės internetinėje svetainėje: http://www.psichologopagalba.co.uk

Dėl individualių, psichologinių konsultacijų galite kreiptis mob. telefonu: 07427606616

Griežtai draudžiama „INFO Ekspresas“ paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „INFO Ekspresas“ kaip šaltinį.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Facebook komentarai

Interviu

Gyvybės langelis – ne tik vaikams, bet ir augalams

2019-03-11 @ 10:06

Atrodo, šiais laikais priemonių bendrauti yra daug, tačiau žmones vis dažniau ir dažniau kamuoja vienišumo jausmas. Kodėl? Kodėl taip sunku rasti laisvą minutę pokalbiui prie […]

» Daugiau

Kaip po švenčių atgauti prarastą kūno formą?

2019-02-01 @ 20:16

Atrodo, šiais laikais priemonių bendrauti yra daug, tačiau žmones vis dažniau ir dažniau kamuoja vienišumo jausmas. Kodėl? Kodėl taip sunku rasti laisvą minutę pokalbiui prie […]

» Daugiau

Marius Jovaiša: „Milijonų turistų neturėsime, bet galime turėti kokybiškų keliautojų“

2019-01-27 @ 8:00

Atrodo, šiais laikais priemonių bendrauti yra daug, tačiau žmones vis dažniau ir dažniau kamuoja vienišumo jausmas. Kodėl? Kodėl taip sunku rasti laisvą minutę pokalbiui prie […]

» Daugiau

Atostogų idėjos: kur keliauti šiemet?

2019-01-18 @ 17:54

Atrodo, šiais laikais priemonių bendrauti yra daug, tačiau žmones vis dažniau ir dažniau kamuoja vienišumo jausmas. Kodėl? Kodėl taip sunku rasti laisvą minutę pokalbiui prie […]

» Daugiau

Ką apie jūsų likimą sako delnai?

2019-01-11 @ 20:50

Atrodo, šiais laikais priemonių bendrauti yra daug, tačiau žmones vis dažniau ir dažniau kamuoja vienišumo jausmas. Kodėl? Kodėl taip sunku rasti laisvą minutę pokalbiui prie […]

» Daugiau

Naujas savęs pažinimo žaidimas „Lila“ užkariauja pasaulį

2019-01-05 @ 18:17

Atrodo, šiais laikais priemonių bendrauti yra daug, tačiau žmones vis dažniau ir dažniau kamuoja vienišumo jausmas. Kodėl? Kodėl taip sunku rasti laisvą minutę pokalbiui prie […]

» Daugiau

Rytų Azijos skoniai Ignės puoduose (šventinis žuvies receptas)

2018-12-28 @ 22:14

Atrodo, šiais laikais priemonių bendrauti yra daug, tačiau žmones vis dažniau ir dažniau kamuoja vienišumo jausmas. Kodėl? Kodėl taip sunku rasti laisvą minutę pokalbiui prie […]

» Daugiau

Žiemos vakarams – lietuvės parašyti romanai

2018-12-21 @ 17:50

Atrodo, šiais laikais priemonių bendrauti yra daug, tačiau žmones vis dažniau ir dažniau kamuoja vienišumo jausmas. Kodėl? Kodėl taip sunku rasti laisvą minutę pokalbiui prie […]

» Daugiau

„Partymoon“ įkūrėja: apie laiškus nuo Kalėdų Senelio ir kitas, šventines dekoracijas

2018-12-14 @ 16:16

Atrodo, šiais laikais priemonių bendrauti yra daug, tačiau žmones vis dažniau ir dažniau kamuoja vienišumo jausmas. Kodėl? Kodėl taip sunku rasti laisvą minutę pokalbiui prie […]

» Daugiau

Kai lėlę Barbę pakeitė lėlė Elena: apie modernias, lietuviškas lėles

2018-12-08 @ 11:05

Atrodo, šiais laikais priemonių bendrauti yra daug, tačiau žmones vis dažniau ir dažniau kamuoja vienišumo jausmas. Kodėl? Kodėl taip sunku rasti laisvą minutę pokalbiui prie […]

» Daugiau
Konkursas
Apklausa

Kokiame prekybos centre dažniausiai apsipirkinėjate?

Kraunasi ... Kraunasi ...