Tyrimas atskleidė, kaip skiriasi lietuvių finansinė elgsena

Publikavimo data: 2018-11-20 @ 9:23

Lietuvos banko duomenimis, 2018-ųjų pirmąjį pusmetį Lietuvoje naujų paskolų suteikta mažiau, tačiau skolintos didesnės sumos. Pastarųjų metų tendencija lieka nepakitusi – norėdami nusipirkti didesnį daiktą, įsirengti ar susiremontuoti būstą, lietuviai vis dažniau drįsta skolintis.

Šią tendenciją liudija ir specializuoto paskolų banko „Bigbank“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa. Pagal jos rezultatus skolintis, užuot taupęs, ketintų beveik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas. Tačiau kiek drąsiai jis skolinsis, kokios bus skolinimosi priežastys ir kam bus skolinamasi, priklauso ne tik nuo asmens turtinės padėties, bet ir nuo jo amžiaus, šeiminės padėties ar net gyvenamosios vietos.

Jaunesni – nekantresni

Kaip liudija apklausos rezultatai, noriausiai vartojimo paskolą imtų Lietuvos gyventojai, kuriems dabar 30–39 metai (48,4 proc. visų amžiaus grupės atstovų). Nedaug nuo jų atsilieka jaunesni nei 29-erių asmenys (44,9 proc.), o štai nuo 40 metų skolinimasis menksta užleisdamas vietą taupymui. Iš 60–69 metų asmenų paskolą rinktųsi tik 10,6 proc.

Anot gydytojo psichiatro, psichoterapeuto Olego Lapino, tai natūralu, mat jau kuris laikas visuomenė nebėra orientuota į ilgalaikį produktą – ypač tai pasakytina apie jaunąją kartą. Būtent dėl to dabartinis jaunimas, kai jam bus penkiasdešimt ar daugiau, savo požiūriu į skolinimąsi gerokai skirsis nuo tėvų ir senelių – jaunystės laikotarpiu kaupiasi didesnė dalis mūsų įpročių ir pažiūrų.

Tie, kam dabar 30–39-eri, savo vaikystę ar jaunystę praleido kaip tik ant ribos, kada nepriteklių netikėtai pakeitė prekių gausa. Milžinišką pasiūlos šuolį lydėjo ir visiškai nuvertėjusios jų tėvų ir senelių dar sovietmečiu kauptos santaupos, tad visos aplinkybės tiesiog stumte stūmė ne taupyti, o pirkti čia ir dabar. O. Lapino, spėjimu, būtent todėl pagal skolinimosi intencijas šį amžiaus grupė ir pirmauja dabar. Taip pat būtina pastebėti, kad šio amžiaus žmonės dabartiniu metu yra ekonomiškai aktyviausi ir uždirba daugiausiai.

Skirtingi prioritetai

„Bigbank“ vadovas Rolandas Norvilas pastebi, kad, priklausomai nuo amžiaus skiriasi ir motyvai, kodėl žmonės renkasi vartojimo paskolas. Emocinį „noriu geriau gyventi“ dažniau rinkosi jaunesni nei 29-erių metų amžiaus, o labiau pasvertas „skolinuosi todėl, kad norimam daiktui ilgai taupyčiau“  būdingesnis peržengusiems 40 metų ribą.

„Skirtingų kartų atstovai turi ir savus pirkimų prioritetus. Jaunimui, kuris paprastai dar neturi rimtų įsipareigojimų, populiariausias pirkinys – automobilis. 30–39-erių metų asmenys įprastai jau yra sukūrę šeimą, įsigiję būstą, tad jų prioritetu tampa baldai ar buitinė techniką. Atitinkamai iš apklausos matome, kad 50–69-erių metų asmenys dažniausiai svajoja apie būsto remontą, kuriame, greičiausiai, gyvena jau ilgą laiką“, – pastebi R. Norvilas.

Imant visus apklausos dalyvius, paskolai, skirtai buto įrengimui ar atnaujinimui, pirmenybę skyrė daugiau nei trečdalis visų apklausos dalyvių; ši paskirtis aplenkė net didžiąją lietuvio meilę – nuosavą automobilį. Psichiatro, psichoterapeuto O. Lapino teigimu, greičiausiai šį pasirinkimą lemia nuomonė, kad būsto išvaizda – tai žmogaus statuso draugų ir kaimynų akyse klausimas. Būtent todėl buto remontas suvokiamas kaip savotiškas garbės reikalas.

Svarbus faktorius – santykių statusas

Pasak R. Norvilo, iš apklausos rezultatų matyti, kad palankiai vartojimo paskolas vertina praktiškai po tiek pat vyrų ir moterų.  Visgi abiejų lyčių skolinimosi motyvacija šiek tiek skiriasi. Jei 50,4 proc. vyrų skolinasi dėl to, kad gyventų geriau ir norimą daiktą turėtų dabar, tai 54,3 proc. moterų vartojimo paskolą renkasi suprasdamos, kad negali leisti sau norimo pirkinio iš karto, o taupymas užimtų per daug laiko.

„Regis, santuokoje moterų apdairumas gerokai nugesina vyrų impulsyvumą. Juk dėl pirkinių, ypač stambesnių, paprastai sutuoktiniai tariasi tarpusavyje. Tai patvirtina ir apklausa. Tarp vedusių ar ištekėjusių apklausos dalyvių populiaresnė buvo ne emocinė, o labiau pasverta skolinimosi motyvacija „jei nesiskolinčiau, tektų ilgai taupyti“ (59 proc. visų šios grupės respondentų). Emocinį skolinimosi pateisinimą dažniau rinkosi nesusituokę asmenys (59 proc.). Beje, jie dažniau nei kiti nurodė, kad gyventų geriau, jei įsigytų automobilį; tuo pat metu susituokę asmenys gero gyvenimo požymiu dažniau įvardijo buto remontą. Tiesa, būsto įrengimas ar atnaujinimas dar dažniau atsispindėjo respondentų, gyvenančių kartu ne santuokoje, atsakymuose (46,8 proc. visos grupės). Jie buvo ir skolinimosi lyderiai (48,1 proc. visos grupės)“, – apklausos rezultatus apžvelgia R. Norvilas.

Psichiatro, psichoterapeuto  O. Lapino nuomone, moterys, kaip giminės tęsėjos iš prigimties yra apdairesnės ir dažniau pagalvoja apie galimas pasiskolinimo pasekmes: „Juk greiti sprendimai ir pirkimai paprastai slepia didesnę riziką. Beje, statistika taip pat byloja, kad moterys, prieš pasiskolindamos, geriau pasveria savo galimybes.“

Pajamų ir miestų įtaka

Tyrimo rezultatus nagrinėjant per turtinės padėties prizmę, nesunku pastebėti, kad skolinimasis, kaip opcija norimam daiktui įsigyti, dažnėja augant asmens pajamoms.

„Daugiau uždirbantys žmonės įprastai turi ir daugiau poreikių, be to, didesnės pajamos leidžia lengviau planuoti kasmėnesines vartojimo kredito įmokas. Iš apklausos matome, kad, pavyzdžiui, noriai skolintųsi tie, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį sudaro 600 eurų ir daugiau (30,5 proc. visų šios grupės respondentų)“, – teigia R. Norvilas.

Apklausos duomenimis, mažiausiai svarstančių apie vartojimo kreditą buvo tarp tų respondentų, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį sudaro 201–300 eurų (17 proc.). Tiesa, skolinimosi opcija netikėtai auga pas tuos, kurių pajamos per mėnesį neužkopia aukščiau 200 eurų (22,5 proc.).  Tokį reiškinį psichiatras, psichoterapeutas O. Lapinas linkęs vadina tam tikru „mažai uždirbančio žmogaus avantiūrizmu“: „Nedaug uždirbantys nuolat patiria didelį spaudimą iš aplinkos: miestas pilnas žvilgančių automobilių, kyla nauji namai, parduotuvėse  žmonės stumia prekių prikrautus vežimėlius, spaudinėja naujus išmaniuosius telefonus. Viso to fone mažiau uždirbantys asmenys jaučiasi menkesni ir todėl stengiasi tapti tokiais „kaip visi.“

Visgi minimas noras nereiškia, kad pastarosios grupės atstovai negalvoja prieš skolindamiesi. Net 65,5 proc. iš jų skolinimąsi motyvavo tuo, kad negali tokio pirkinio leisti sau iš karto, o taupyti reikiamą sumą tektų ilgai. O štai tų respondentų, kurių pajamos viršija 600 eurų, sprendimas imti paskolą yra labiau grįstas emocija „noriu gyventi geriau“.

Nenuostabu ir tai, kad skolinimosi sostine tapo tikroji šalies sostinė Vilnius. Aukšta vietinio ir tarptautinio verslo koncentracija, didesnės algos, daugybė gero gyvenimo pavyzdžių Vilniaus gatvėse daro savo – net 31,7 proc. respondentų vilniečių nurodė, kad, norėdami įsigyti didesnį pirkinį, skolintųsi. „Tai suprantama tendencija – Vilnius greičiausiai vejasi vakarus tiek pagal pajamas, tiek pagal gyventojų elgseną. Pastarieji čia jaučiasi labiau užtikrinti dėl karjeros, ateities (mieste veikia daugybė tarptautinių įmonių, jis pats plečiasi), dėl to drąsiau skolinasi, investuoja į savo ateitį“, – pastebi R. Norvilas.

Įdomu, kad priešingame poliuje atsidūrė likę keturi Lietuvos didmiesčiai: Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys. Čia linkusių skolintis stambiems pirkiniams priskaičiuota tik 16,3 proc. Netikėtai šiuos didmiesčius aplenkė mažesni Lietuvos miesteliai, kuriuose už skolinimąsi pasisakė per ketvirtadalį gyventojų. Tiesa, net 56,8 proc. kauniečių, klaipėdiečių, šiauliečių ir panevėžiečių nurodė imsiantys paskolą, kad gyventų geriau. Užtat net 51,6 proc. mažų miestelių gyventojų demonstravo labiau pasvertą skolinimosi motyvaciją („negalėčiau leisti sau iš karto įsigyti tokį pirkinį, o taupyti reikiamą sumą tektų ilgai“).

„Dėl didesniųjų miestų prognozuočiau, kad jau artimiausiu metu kauniečiai keis savo įpročius ir artės prie Vilniaus: pasikeitus miesto valdžiai, į Kauną sparčiai žengia naujos investicijos. Mažesnių miestelių situacija, deja, ne tokia optimistiška – tai atspindi ir apklausos rezultatai, pasak kurių gyventojai turėtų labai ilgai taupyti, kad įsigytų didesnį pirkinį“, – apibendrina „Bigbank vadovas.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2018 m. rugsėjo 7–16 dienomis „Bigbank AS“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausta 1000 vyresnių nei 18 metų Lietuvos gyventojų.

Griežtai draudžiama „INFO Ekspresas“ paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „INFO Ekspresas“ kaip šaltinį.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Facebook komentarai

Finansai

Artėja svarbi diena self employed statusu dirbantiems asmenims

2019-11-09 @ 11:25

Lietuvos banko duomenimis, 2018-ųjų pirmąjį pusmetį Lietuvoje naujų paskolų suteikta mažiau, tačiau skolintos didesnės sumos. Pastarųjų metų tendencija lieka nepakitusi – norėdami nusipirkti didesnį daiktą, […]

» Daugiau

Atėjo laikas pensijai, tačiau lietuviškos instancijos užtenkė duris? Ką daryti dabar?

2019-08-10 @ 13:46

Lietuvos banko duomenimis, 2018-ųjų pirmąjį pusmetį Lietuvoje naujų paskolų suteikta mažiau, tačiau skolintos didesnės sumos. Pastarųjų metų tendencija lieka nepakitusi – norėdami nusipirkti didesnį daiktą, […]

» Daugiau

No Deal Brexit: kaip tai atsilieps europiečių teisėms?

2019-08-10 @ 10:38

Lietuvos banko duomenimis, 2018-ųjų pirmąjį pusmetį Lietuvoje naujų paskolų suteikta mažiau, tačiau skolintos didesnės sumos. Pastarųjų metų tendencija lieka nepakitusi – norėdami nusipirkti didesnį daiktą, […]

» Daugiau

Atsibodo mokėti didelius mokesčius? Galite juos nesunkiai susimažinti!

2019-06-29 @ 12:00

Lietuvos banko duomenimis, 2018-ųjų pirmąjį pusmetį Lietuvoje naujų paskolų suteikta mažiau, tačiau skolintos didesnės sumos. Pastarųjų metų tendencija lieka nepakitusi – norėdami nusipirkti didesnį daiktą, […]

» Daugiau

Gyvenantiems JK: kaip susitvarkyti savo lietuvišką pensiją?

2019-06-01 @ 11:38

Lietuvos banko duomenimis, 2018-ųjų pirmąjį pusmetį Lietuvoje naujų paskolų suteikta mažiau, tačiau skolintos didesnės sumos. Pastarųjų metų tendencija lieka nepakitusi – norėdami nusipirkti didesnį daiktą, […]

» Daugiau

Nedeklaravote pajamų ar turite baudų HMRC? Gali kilti sunkumų dėl settled statuso

2019-05-11 @ 11:29

Lietuvos banko duomenimis, 2018-ųjų pirmąjį pusmetį Lietuvoje naujų paskolų suteikta mažiau, tačiau skolintos didesnės sumos. Pastarųjų metų tendencija lieka nepakitusi – norėdami nusipirkti didesnį daiktą, […]

» Daugiau

Kai JK darželiai atima visas tėvų pajamas: kokia lengvata priklauso DIRBANTIEMS tėvams?

2019-04-13 @ 14:05

Lietuvos banko duomenimis, 2018-ųjų pirmąjį pusmetį Lietuvoje naujų paskolų suteikta mažiau, tačiau skolintos didesnės sumos. Pastarųjų metų tendencija lieka nepakitusi – norėdami nusipirkti didesnį daiktą, […]

» Daugiau

Baigėsi mokestiniai metai: kaip susigrąžinti mokesčius greičiau ir daugiau?

2019-03-23 @ 10:46

Lietuvos banko duomenimis, 2018-ųjų pirmąjį pusmetį Lietuvoje naujų paskolų suteikta mažiau, tačiau skolintos didesnės sumos. Pastarųjų metų tendencija lieka nepakitusi – norėdami nusipirkti didesnį daiktą, […]

» Daugiau

Verslo pradžiamokslis: nuo ko pradėti nuosavą verslą?

2019-03-11 @ 10:12

Lietuvos banko duomenimis, 2018-ųjų pirmąjį pusmetį Lietuvoje naujų paskolų suteikta mažiau, tačiau skolintos didesnės sumos. Pastarųjų metų tendencija lieka nepakitusi – norėdami nusipirkti didesnį daiktą, […]

» Daugiau

Settled statusas – su kokiais sunkumais susiduria europiečiai?

2019-03-02 @ 13:48

Lietuvos banko duomenimis, 2018-ųjų pirmąjį pusmetį Lietuvoje naujų paskolų suteikta mažiau, tačiau skolintos didesnės sumos. Pastarųjų metų tendencija lieka nepakitusi – norėdami nusipirkti didesnį daiktą, […]

» Daugiau
Konkursas
Apklausa

Kokiame prekybos centre dažniausiai apsipirkinėjate?

Kraunasi ... Kraunasi ...