Norvegijos skandalų pūtėja: tikroji emigrantės iš Molėtų istorija

Autorius: Info Ekspresas | DELFI
Publikavimo data: 2016-03-08 @ 10:11
Kategorijos: Naujienos

Su Norvegijos „Barnevernet“ kovojanti, apie norvegų kraujomaišą bei vagiamus lietuvių vaikus viešai kalbanti vertėja Neringa Ozolina klimpsta. Nuo jos nukentėję ir nusisukę bendražygiai atskleidžia kitokį pagalbą vaikų netekusioms šeimoms deklaravusios vertėjos veidą.

Norvegijos lietuviai pastebi, kad moteris pristato neegzistuojančios įmonės vadove, meluoja apie išsilavinimą, o suabejojusius jos veikla sumaišo su žemėmis.

Tuo metu N. Ozolina stebisi, kodėl keliami klausimai dėl jos išsilavinimo, ginasi neprisistatanti neegzistuojančiomis pareigomis. N. Ozolina pripažįsta sulaukusi Rusijos bandymų bendradarbiauti, tačiau tvirtina niekada tuo nesusiviliojusi. Apie N. Ozoliną DELFI rašė dar praėjusių metų spalį.

Tuomet paaiškėjo, kad ji dingo iš oficialaus Norvegijoje dirbančių vertėjų registro. N. Ozolina neslėpė, kad jai iškelta drausmės byla, tačiau tvirtino nesanti išbraukta iš registro. Tačiau Integracijos departamentas DELFI patvirtino, kad N. Ozolinos registre nebėra.

N. Ozolina itin aktyviai reiškiasi savo feisbuko paskyroje bei uždarose feisbuko grupėse. Čia ji dalijasi straipsniais apie „Barnevernet“, nuolat praneša apie iš šeimų paimtus lietuvių vaikus, pliekia Lietuvos, Norvegijos valdžią bei žiniasklaidą, dalijasi statistika. Pavyzdžiui, N. Ozolina skelbia, kad iš 17 tūkst. atimtų vaikų įrodyti 1300 pedofilijos atvejų. Iš kur imama tokia statistika, matyt, žino tik ji pati.

Paskutinis N. Ozolinos palaikomas sumanymas – paminklas „Barnevernet“ konfiskuotiems lietuvių vaikams atminti, kuris išdygtų Vilniuje, šalia Norvegijos ambasados.

Šlovė atėjo pasirodžius „Valandoje su Rūta“

N. Ozolinos šlovės valanda išmušė po garsiosios LNK laidos „Valanda su Rūta“, kurioje ji pareiškė, kad Norvegijoje didžiausia kraujomaiša, tad norvegai vagia lietuvių vaikus.„Norvegijoje gimstamumo rodiklis yra pats žemiausias“. „Norvegijoje kraujomaiša yra pati didžiausia pasaulyje. Tas pats galioja vaikų, gimusių su Dauno sindromu ir kitais genetiniais defektais, procentui“, – Olesiundo mieste gyvenančios lietuvės mintis citavo Norvegijos žiniasklaida. Šis pasisakymas parodytas per kelias šalies televizijas, moterį dažnai ėmė cituoti Lietuvos žiniasklaida, ją pristačiusi „kaip įgaliotą teismo vertėją“, padedančią vaikų netekusiems tėvams.

N. Ozolina ne kartą feisbuke prisiėmė nuopelnus už lietuvių tėvų iš „Barnevernet“ atgautus vaikus ir džiaugėsi savo „karjera“. Viename įraše ji prisimena 2011 m. sutikusi „žmogaus teisių komiteto narį, teisininką Marių Reikerą“, tada susikūrė pirmosios feisbuko grupės bei „pirmą sykį pradėjome apie tai kalbėti garsiai“. DELFI jau rašė, kad M. Reikerui, save pristatančiam Norvegijos Žmogaus teisių komiteto atstovu ir teisininku, prieš keletą metų Norvegijoje suspenduota advokato licencija, 2011 m. jis teistas už grasinimus kolegai. M. Reikeras Lietuvoje ne kartą dalyvavo mitinguose prieš „Barnevernet“.

„2014 pati subūriau lietuvių mamas bei beldžiausi į LNK „Valanda su Rūta“ tam, kad apie tai būtų išgirsta. Bet mums pasisekė. Buvo laikas, kai dvejojau, bet nepraradau vilties. Šiandien atėjo diena, kai supratau, kad padaryta buvo daugiau nei pati tikėjausi“, – džiūgauja N. Ozolina, aiškinanti, kad su kiekvienu grįžtančiu vaiku tarsi pati pasikrauna tikėjimu ir jėgomis.

Vaikų gynėją savo įrašais paprastai remia jos pasekėjos. „Gabrieliuko byla irgi antiek nuskambejo per pasauly-o kas atvere Lietuvos zmonems akis ,kas tas Barnevernet-as realybe suzinojau tik is taves“, – rašo viena gerbėja (kalba netaisyta – DELFI).

„Ačiū tau labai Neringa!!! tik.tavo kova ir ir užsispyrimu bei mūsų visų susivienijimu pasiekėme tokių rezultatų“, – antrina kita. „Neringa, Tu nereali!!!“, – vertėją gina kita.

Istorijos apie morfijų ir pasikėsinimą į gyvybę

Praėjusių metų liepą N. Ozolina netikėtai feisbuke pareiškė nustojanti kovoti su „Barnevernet“.

„Atsakingai pareiškiu, kad nuo šiol aš atsiriboju nuo bet kokios veiklos, susijusios su žmogaus teisių pažeidimais Norvegijoje. Tema „Barnevernet“ – man uždaryta. Aš nekomentuosiu aplinkybių, nulėmusių mano sprendimą. Patikėkite, tai labiau nei rimta. Nes supratau, kad mano gyvenimas nepriklauso vien tik man“, – pareiškė moteris, plačiau savo sprendimo nekomentavusi ir patarusi visiems mesti šią temą.

Vėliau ji pasidalijo portalo respublika.lt straipsniu „Kovojant už vaikus – per plauką nuo mirties“. Straipsnyje, remiantis „Vakaro žinių“ informacija, rašoma apie pradėtą susidorojimą su dėl vaikų Norvegijoje kovojančiais lietuviais.

Tekste minėta, esą beveik tuo pačiu metu Norvegijoje nukentėjo lietuvių šeimas kovoje palaikantys du vyrai. Po kurio laiko N. Ozolina pripažino, kad antroji užpulta moteris yra ji. „Aš, Gražina ir dar du asmenys buvo užpulti. Mes smarkiai nukentėjome tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Už tai atsiriboju ir nebenoriu nieko su tuo turėti. Užpuolimas įvyko būnant vienoje patalpoje su Gražina. Aš neatsimenu, bet mes pabudome ligoninėje. Beveik 4 dienas kovojame dėl mūsų gyvybės“, – LNK televizijos laidai „Labas vakaras, Lietuva“ yra sakiusi N. Ozolina.

Tuomet įtarta, kad moterys į Lenkiją vyko ieškodamos vaikus grobiančio lenkų detektyvo Krzysztofo Rutkowskio.

S. Latotinaitė: bylos atsisakiau dėl N. Ozolinos kišimosi

Po šios istorijos nuo N. Ozolinos nusisuko ne vienas jos gerbėjas, o G. Leščinskienės advokatė Sandra Latotinaitė pareiškė šiai nebeatstovausianti teisme. Advokatė DELFI teigė taip pasielgusi dėl N. Ozolinos kišimosi.

„Taip. Mano pasitraukimą lėmė N. Ozolinos perdėtas kišimasis į šią bylą ir susijusios faktinės aplinkybės. Kai atsiranda skaudi ir sudėtinga tema, ją dažnai aplimpa įvairūs „patarėjai“, turintys savų tikslų: kam rūpi uždirbti iš pasimetusių, nesaugiai pasijutusių, kas tokiu būdu siekia išgarsėti, pasijusti reikšmingu“, – kalbėjo S. Latotinaitė.

Jos aiškinimu, teisinis procesas yra toks dalykas, kuriam svarbu profesinė kompetencija, tikslumas, etika, bendradarbiavimas tarp kliento ir advokato, abipusis pasitikėjimas, būtinas dialogas su priešininku. „Kai į visa tai įsiterpiama saviveikliniu stiliumi, advokatui pasidaro nebeįmanoma dirbti. Tokia saviveika nulemia ir bylos baigtį“, – aiškino S. Latotinaitė.

Galutinis taškas S. Latotinaitei buvo N. Ozolinos ir G. Leščinskienės kelionė į Lenkiją. Pasak S. Latotinaitės, pati N. Ozolina po kelionės į Lenkiją jai parašė ir pranešė, kur buvo, ką darė ir kas atsitiko. Advokatės teigimu, N. Ozolina taip pat teigė į Lenkiją keliavusi kartu su metų neturinčiu kūdikiu.

„Ta kelionė padėjo taškus ant i visoje jos saviveiklos grandinėje. Toliau dirbti buvo nebeįmanoma“, – teigia S. Latotinaitė, pastaruoju metu N. Ozolinos ir bedražygių puolama, kad atsisakė toliau dirbti su G. Leščinskiene.

Tiesa, anksčiau N. Ozolina S. Latotinaitę viešai vadino „ilgamete geriausia drauge“.

Bandė padėti – išvadino žudike

N. Ozolinos nemalonę užsitraukė ir Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė. Jos vadovaujama organizacija šia tema pradėjo domėtis, kada Gabrielių švedai atidavė ne Lietuvai, o Norvegijai.

„Mes iki tol N. Ozolinos beveik nežinojome – šeimoje televizoriaus nežiūrime, šia tema per daug nesidomėjome, tik vėliau šią moterį pamatėme virtualioje erdvėje diskusijų metu, kur ji kažką pasakodavo, diskutuodavo.

Pradžioje rimtai tikėjome jos pateikiama informacija ir tik gerokai vėliau, kai grįžome prie jos pasakojimų, supratome, kiek tame buvo fantazijų ir tik paskui supratome, kad ir apie pačią Gražiną (Gabrieliaus mamą G. Leščinskienę – DELFI) mums nemažai neteisybės buvo papasakota“, – šiandien sako tėvų forumo pirmininkė.

K. Paulikė aiškina supratusi, kad kai kuriose vaikų netekusiose lietuvių šeimose yra problemų, tačiau gynė poziciją, kad vaikams reikėtų ieškoti globėjų tarp artimųjų, ką aiškiai reglamentuoja Vaiko teisių konvencija. Organizacija su bendraminčiais Lietuvoje organizavo kelias konferencijas, diskusijas vaikų teisių temomis, siekta į situaciją atkreipti politikų dėmesį. K. Paulikė teigia keistai žiūrėjusi į N. Ozolinos kalbas apie norvegų kraujomaišą. Apie tai K. Paulikę po konferencijos klausė ir viena Norvegijos televizija.

„Nenorėjome per daug apie tai diskutuoti, nes nežinojome nei statistikos, nei duomenų, o mūsų komanda nenorėjo to eskaluoti, juk ne mes galime tai vertinti. Galų gale jei taip ir būtų, viešai juodinti vieną ar kitą tautą nėra labai taktiška. O dėl N. Ozolinos – po truputį išryškėjo, kad fantazinių pasakojimų tikrai nemažai buvo. Po truputį atsiribojome ir visai netikėtai aršūs puolimai prasidėjo po praėjusių metų gegužės piketo prie Norvegijos ambasados. Aiškių priežasčių iki šiol nežinome“, – prisimena K. Paulikė.

Į minėtą piketą atvyko pati N. Ozolina. „Po renginio, vasarą, prasidėjo šmeižtai: ant manęs, ant mano šeimos, vyro, ant advokatės S. Latotinaitės vykdytas puolimas pasitelkiant neadekvačius Lietuvoje ar ne tik Lietuvoje gyvenančius žmones. Ne vienas žmogus, Norvegijoje pats susigrąžinęs vaikus, buvo apjuodintas, žmonės net rinko šmeižto įrodymus, jei kada to prireiktų“, – sako K. Paulikė. Ji iki šiol svarsto, ar tą lėmė konkurencija dėl visuomeninės veiklos, ar psichologinės problemos. Jos pastebėjimu, aplink tokias jautrias temas visą laiką sukasi daug neadekvačių žmonių – tą rodo Garliavos, Eglės Kusaitės ar kitos istorijos.

„Žmonės net siuntė uždarų feisbuko grupių įrašus – buvome užvadinti „paulikai-žudikai“, ypač po istorijos Lenkijoje, buvo pasakojama, kad mes su vyru organizavome pasikėsinimą, vaikais prekiaujame. Tačiau yra žmonių, kurie tuo tiki“, – kalbėjo moteris, sulaukusi kaltinimų ir dėl darbo KGB. „Visi, kurie stengėsi veikti protingai, civilizuotai, buvo atstumti. Kyla klausimas, kam tai naudinga… “, – dėstė moteris, pridūrusi, kad tokie žmonės visuomenei darė įtaką ir patenka į žiniasklaidą.

Puldinėjo ir R. Juknevičienę

Daug dėmesio N. Ozolina su bendražygiais skiria kitaip manančių asmenų niekinimui ir puolimui. Pavyzdžiui, kartą užtarusi norvegišką vaikų priežiūros sistemą, Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė sulaukė aršaus N. Ozolinos puolimo.

„Kol Jukneviciene neisibegejo zegnotis norvegams. Prasom policijos ataskaita, kiek psiheliu norvegjoje iskaitant globeju seimas,dulkina“, – tai tik vienas pavyzdys, kaip N. Ozolina reaguoja į kitaip mąstančius (kalba netaisyta – DELFI).

„Asmeniškai jos nepažįstu. Agresyvokas žmogus, isteriška asmenybė“, – DELFI sakė R. Juknevičienė. Seimo narė atkreipė dėmesį, kad klausimą apie Skandinavijoje atiminėjamus vaikus prieš keletą metų eskaluoti pradėjo Kremliaus televizijos.

Beje, praėjusiais metais tokią versiją kėlė portalas lrytas.lt.

„Mane vakar pasiekė gera žinia. Rusai skyrė apvalią sumelę tam, kad būtų atskleista visa neteisėta BV veikla, jie turi dar daugiau planų (kurie man l. patiko). Ne tik Putinas į Šiaurės Norvegiją atskrido, bet ir visa delegacija spec. korespondentų, kurie pakvietė mane į uždarą susitikimą Trumsėje“, – portalas citavo N. Ozolinos pasisakymą feisbuke.

Tąkart N. Ozolina taip pat pažadėjo grupėje papasakoti naujienas ir pridūrė: „Laukiu dabar skambučio iš Rusijos ambasados. Taip pat vesiu seminarą šia tema, bus įdomus jų požiūris. Man gaila, kad šį darbą darau ne su lietuviais“.

Iš arti N. Ozolinos veiklą Norvegijoje stebėję lietuviai pastebi, kad N. Ozolinos paūmėjimas kovoje su „Barnevernet“ sutampa su jos suartėjimu su rusiška aplinka, kad ši ištekėjo už Latvijos ruso Ruslano Ozolins.

Analogiškai Rusijoje pastarąjį dešimtmetį labiausiai reiškėsi Irina Bergset, kuri nutekėjusi į Norvegiją ten prarado su norvegu vyru susilauktą vaiką. I. Bergset kalba tai, ką atkartoja N. Ozolina: kad kažkas už atimtus vaikus gauna pinigus, kad vaikų teisių gynimas ir paėmimas iš tėvų yra kriminalinė sistema, kad Norvegijoje gimsta daunai, legalizuota kraujomaiša ir panašiai. Sutapimas ar ne, minėtą antivakarietišką propagandą kartoja N. Ozolina.

Į nemalonius klausimus atsako puolimu

Savo feisbuko paskyroje N. Kazlauskaitė-Ozolina nurodo baigusi Oslo universiteto Medicinos mokyklą. DELFI žiniomis, iš tikro ši iš Molėtų kilusi 36 m. moteris, į Norvegiją atvykusi 2000 m., pagal mainų programą mokėsi Volda miestelyje Vakarų Norvegijoje socialinių darbuotojų kursuose. Bendrakursių duomenimis, tų kursų moteris nebaigė neišlaikiusi norvegų kalbos egzamino.

Lietuvoje N. Ozolina prisistato kaip Norvegijoje „su bylomis dirbanti“ vertėja, „teismo įgaliota vertėja“, padedanti vaikų netekusiems lietuviams. Feisbuke N. Ozolina prisistato „No dokumentų centro generaline direktore“. DELFI žiniomis, Norvegijoje tokia įstaiga nėra registruota.

„No dokumentų centro generaline direktore“ N. Ozolina 2014 m. prisistato skelbime, kuriame kviečiama į jos „seminarą apie „Barnevernet“ – vaikų teisių apsaugą“ Fosnavage. Po 2014 m. feisbuke patalpinto skelbimo kelios moterys komentaruose suabejojo, ką vertėjavimas teisme turi bendro su žiniomis apie „Barnevernet“, mat visi vertėjai pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą: kas pasakoma teismo salėje, čia turi ir likti, o nebūti viešai išpasakojama seminare.

Galiausiai į diskusiją įsikišo pati N. Ozolina. „Sveiki, matau, kad daugelį domina mano kompetencija BV srityje. Esu No vaikų teises studijavusi dar 14 metų atgal. Šiuo metu esu generalinė direktorė „No dokument servise senter“. Su bv bylomis dirbau 12 metų, No vaikų teisių apsaugoje. Sistemą pazystu puikiai“, – aiškino N. Ozolina (kalba netaisyta – DELFI).

Galiausiai N. Ozolina užsipuolė jos kompetencija suabejojusią moterį ir pareiškė, kad už viešus melagingus kaltinimus gresia 2 metai laisvės atėmimo.

„Va ir atsiskleidė „ekspertė“ visu gražumu ir dar grasinimais. Brangioji, pradėkim nuo to, kad prieš 14 metų tu neišlaikei norvegų egzamino ir jokių vaikų teisių nestudijavai. Ir kaip tu, vertėjaudama, gali sakyti, kad dirbai su BV bylomis?“, – rėžė atgal diskusijos dalyvė.

N. Ozolina į tai reagavo primindama, kad seminaras nėra privalomas, o skirtas mažamečių vaikų turintiems lietuviams, norintiems daugiau pažinti sistemos privalumus. Kai kita moteris pastebėjo, kad Google nieko negalima rasti apie jos vadovaujamą įstaigą, N. Ozolina pažadėjo interneto puslapį nurodyti seminaro metu.

Rinko aukas psichologui

Praėjusių metų gegužę N. Ozolina inicijavo pinigų rinkimą sūnaus Gabrieliaus matyti negalinčiai G. Leščinskienei. Viešai skelbta, kad reikia psichologo/teismo eksperto, kuris privalės tris mėnesius stebėti mamos ir sūnaus gyvenimą bei rašys apie tai ataskaitą.

N. Ozolina yra pasakojusi, kad „Gabrielius būtų perduotas trims mėnesiams Gražinai bei namuose jie būtų stebimi“. Psichologas turėjo kainuoti 50 tūkst.-100 tūkst. kronų, N. Ozolina apeliavo į 60 tūkst. Norvegijoje gyvenusių lietuvių, kurie problemą esą galėtų išspręsti sumetę po „dvi kronas“.

Feisbuke nurodytos G. Leščinskienės ir jos mamos Reginos Stašienės sąskaitos. Beje, R. Stašienė pristatyta kaip „oficialiai paskirta globėja“, nors atėmus vaiko globos teises iš motinos jas perėmė „Barnevernet“.

Pinigus aukoję žmonės vėliau supyko – ėmė reikalauti ataskaitos, kur panaudoti pinigai, šia tema feisbuke vėl virė batalijos.

Gyrėsi susitikusi su prezidente ir Norvegijos premjere

N. Ozolina yra viešai pasakojusi, kad reikalus aptarinėjo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite bei Norvegijos premjere Erna Solberg, taigi ne vienas N. Ozoliną įsivaizdavo esant įtakingu žmogumi.

Beje, vietos lietuviai ir norvegai pastebėję, kad N. Ozolinos norvegų kalbos žinios nėra puikios. Prieš pašalinimą iš registro ji turėjo pačią žemiausią – penktą – vertėjo kategorija. Tiesa, prastai ir su lietuvių kalbos žiniomis: įrašuose feisbuke pilna elementarių gramatinių klaidų.

Griežtai draudžiama „INFO Ekspresas“ paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „INFO Ekspresas“ kaip šaltinį.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Facebook komentarai

Naujienos

Japonija atsiprašė priverstinai sterilizuotų žmonių, žada kompensacijas

2019-04-24 @ 10:04

Su Norvegijos „Barnevernet“ kovojanti, apie norvegų kraujomaišą bei vagiamus lietuvių vaikus viešai kalbanti vertėja Neringa Ozolina klimpsta. Nuo jos nukentėję ir nusisukę bendražygiai atskleidžia kitokį […]

» Daugiau

Į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą siūloma įtraukti rusų atlikėją G. Lepsą

2019-04-24 @ 10:01

Su Norvegijos „Barnevernet“ kovojanti, apie norvegų kraujomaišą bei vagiamus lietuvių vaikus viešai kalbanti vertėja Neringa Ozolina klimpsta. Nuo jos nukentėję ir nusisukę bendražygiai atskleidžia kitokį […]

» Daugiau

Maistas Rusijoje pirmąjį metų ketvirtį brango triskart sparčiau nei ES

2019-04-24 @ 9:56

Su Norvegijos „Barnevernet“ kovojanti, apie norvegų kraujomaišą bei vagiamus lietuvių vaikus viešai kalbanti vertėja Neringa Ozolina klimpsta. Nuo jos nukentėję ir nusisukę bendražygiai atskleidžia kitokį […]

» Daugiau

Sprogdinimų Šri Lankoje aukų skaičius padidėjo iki 359

2019-04-24 @ 9:51

Su Norvegijos „Barnevernet“ kovojanti, apie norvegų kraujomaišą bei vagiamus lietuvių vaikus viešai kalbanti vertėja Neringa Ozolina klimpsta. Nuo jos nukentėję ir nusisukę bendražygiai atskleidžia kitokį […]

» Daugiau

Lietuva žengia istorinį žingsnį: spręsime, kokią valstybės ateitį norime kurti

2019-04-24 @ 9:02

Su Norvegijos „Barnevernet“ kovojanti, apie norvegų kraujomaišą bei vagiamus lietuvių vaikus viešai kalbanti vertėja Neringa Ozolina klimpsta. Nuo jos nukentėję ir nusisukę bendražygiai atskleidžia kitokį […]

» Daugiau

Liūdnos žinios – vasariškus orus JK pakeis liūtys

2019-04-23 @ 12:26

Su Norvegijos „Barnevernet“ kovojanti, apie norvegų kraujomaišą bei vagiamus lietuvių vaikus viešai kalbanti vertėja Neringa Ozolina klimpsta. Nuo jos nukentėję ir nusisukę bendražygiai atskleidžia kitokį […]

» Daugiau

Susirgusiųjų tymais – daugiau nei pusė tūkstančio

2019-04-23 @ 12:08

Su Norvegijos „Barnevernet“ kovojanti, apie norvegų kraujomaišą bei vagiamus lietuvių vaikus viešai kalbanti vertėja Neringa Ozolina klimpsta. Nuo jos nukentėję ir nusisukę bendražygiai atskleidžia kitokį […]

» Daugiau

Pirminės išvados: sprogdinimai Šri Lankoje – musulmonų kerštas

2019-04-23 @ 12:04

Su Norvegijos „Barnevernet“ kovojanti, apie norvegų kraujomaišą bei vagiamus lietuvių vaikus viešai kalbanti vertėja Neringa Ozolina klimpsta. Nuo jos nukentėję ir nusisukę bendražygiai atskleidžia kitokį […]

» Daugiau

Šiaurės Airijoje dėl žurnalistės nužudymo sulaikyta moteris

2019-04-23 @ 11:57

Su Norvegijos „Barnevernet“ kovojanti, apie norvegų kraujomaišą bei vagiamus lietuvių vaikus viešai kalbanti vertėja Neringa Ozolina klimpsta. Nuo jos nukentėję ir nusisukę bendražygiai atskleidžia kitokį […]

» Daugiau

Lietuvos kovotoja Sofijoje paveržė bronzos medalį

2019-04-22 @ 11:42

Su Norvegijos „Barnevernet“ kovojanti, apie norvegų kraujomaišą bei vagiamus lietuvių vaikus viešai kalbanti vertėja Neringa Ozolina klimpsta. Nuo jos nukentėję ir nusisukę bendražygiai atskleidžia kitokį […]

» Daugiau
Konkursas
Apklausa

Kokiame prekybos centre dažniausiai apsipirkinėjate?

Kraunasi ... Kraunasi ...