Įtampa dėl „Brexit“ derybų auga – baiminamasi antrarūšių piliečių

Autorius: DELFI
Publikavimo data: 2016-10-05 @ 9:13
Kategorijos: Naujienos
Įtampa dėl „Brexit“ derybų auga – baiminamasi antrarūšių piliečių

© AFP/Scanpix

Europos valstybių vyriausybės siekia apibrėžti senojo žemyno ateitį lemsiančias pozicijas, kurios turės būti išsakytos per artėjančias „Brexit“ derybas. Jų iškelti prioritetai atitinka pagrindinius principus, kuriais pagrįstas didžiausios pasaulyje bendrosios rinkos modelis.

Kaip rašo „Bloomberg“, vienuolika 2004-aisiais metais į Europos Sąjungą įstojusių pokomunistinio bloko valstybių esminiu derybų objektu laiko laisvą darbuotojų judėjimą. Nors turtingesnės šalys skiria milijardus eurų kaimyninių Rytų valstybių ekonomikoms sustiprinti, atliktos nuomonių apklausos rodo, kad daugiau nei 100 mln. tarp Baltijos ir Juodosios jūros esančioje teritorijoje gyvenančių piliečių svarbiausiu teigiamu narystės ES aspektu laiko galimybę gyventi ir dirbti bet kurioje valstybėje narėje.

Rytinės ES valstybės narės, neretai laikytos Jungtinės Karalystės sąjungininkėmis ginčuose su dominuojančiomis didesnės galios valstybėmis, tvirtai laikosi vieningos pozicijos. Šių valstybių lyderiai, palaikomi keleto Vakarų Europos šalių vyriausybių, tarp kurių ir daugiausia įtakos regiono politikai turintis Berlynas, ryžtingai pasisako už keturias pamatines nuostatas – laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir, svarbiausia, žmonių judėjimą.

„Ne viskas remiasi į pinigus. Daug kas siejasi su pagarbiu požiūriu, noru būti pripažintais lygiaverčiais nariais, – sako analitikas Joergas Forbrigas iš Berlyne veikiančio politinių tyrimų centro „German Marshall Fund of the U.S.“ – Jei Didžioji Britanija stos į derybas tikėdama, kad ES yra pasirengusi leistis į kompromisus, konflikto išvengti nepavyks.“

Turint galvoje Rytų Europos valstybių piliečių požiūrį, eiti į kompromisus ir nusileisti šių šalių vadovai vargu ar galėtų. „Eurobarometro“ viešosios nuomonės apklausų duomenimis, visose 11-oje valstybių laisvas žmonių, prekių ir paslaugų judėjimas vertinamas kaip didžiausia privilegija, kurią suteikia narystė ES.

Su Vokietijos socialdemokratų partija siejamo fondo „Friedrich Ebert Stiftung“ atlikta apklausa parodė, kad net 74 proc. slovakų ir 64 proc. čekų mano, jog darbuotojams turi būti suteiktos besąlygiškos teisės ieškoti darbo kitose ES valstybėse narėse. Kitose aštuoniose šalyse, tarp kurių – Ispanija, Italija, Vokietija, Švedija, Prancūzija ir Nyderlandai, tokiai nuomonei pritaria vidutiniškai 57 proc. respondentų.

Tačiau už tai, kad turtingosios valstybės narės turėtų finansiškai paremti ekonomiškai silpnesnes partneres, pasisako tik 32 proc. čekų, o šią poziciją palaikančiųjų vidurkis – 47 proc.

„Turėti galimybę dirbti užsienyje, mano nuomone, pagrįstas reikalavimas, – sako Prahoje gyvenanti 42-ejų metų Čekijos turizmo konsultantė Lucie Capouskova. – Kai kurie žmonės lieka užsienyje, tačiau daugelis grįžta išmokę užsienio kalbų ir įgiję darbo patirties, kurios nebūtų įgiję gimtojoje šalyje, be to, savo žinias jie perduoda kitiems, negalėjusiems arba nesiryžusiems išvykti svetur.“

Tokios nuotaikos tvyro visame rytiniame ES regione. Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico patvirtino, kad jo šalis atkakliai kovos už savo piliečių teises Jungtinėje Karalystėje, todėl per „Brexit“ derybas būtina užkirsti kelią požiūrio į piliečius kaip į antrarūšius asmenis suformavimui.

Pagrindinis Čekijos Respublikai atstovaujantis „Brexit“ derybininkas Tomas Prouza yra įsitikinęs, kad Jungtinė Karalystė neturi puoselėti nė menkiausios vilties dėl migracijos iš ES valstybių narių apribojimo, jei siekia nevaržomo patekimo į rinką galimybių. Anot jo, visos ES valstybės narės galės vetuoti derybų įgaliojimus, jei nepavyks pasiekti susitarimo kuriuo nors esminiu klausimu.

Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas Mateuszas Morawiecki išreiškė mintį, kad jo šalis „sieks dar didesnės nei dabar šių teisių apsaugos, užtikrinsiančios, kad šalis nebūtų laikoma prastesne už didžiąsias ES valstybes nares“. O štai Čekijos ministras pirmininkas Bohuslavas Sobotka kalbėdamasis telefonu su Jungtinės Karalystės ministre pirmininke Theresa May pareiškė, kad keturios laisvės negali būti atskirtos viena nuo kitos.

„Viso Rytų regiono šalių vyriausybės puikiai žino, kad ekonominiu požiūriu šios laisvės piliečiams yra labai svarbios – juk geresnio gyvenimo senosiose ES valstybėse patraukė ieškoti milijonai žmonių, – sako Varšuvos universitete dirbanti politologė Anna Materska-Sosnowska. – Keturias laisvo judėjimo bendrojoje rinkoje sritis svarbu išlaikyti todėl, kad be jų gerokai sumenksta narystės ES vertė.“

Daug klausimų kelia ES teikiamas finansavimas. Bevizis režimas ir galimybės laisvai keliauti, be abejo, paįvairina žmonių gyvenimą, bet iš fondų skiriamų lėšų naudą įvertinti sunku. Nuo 2007-ųjų metų jau išleista 439 mlrd. eurų suma, o iki 2020-ųjų ketinama skirti dar 454 mlrd. eurų. Tokia parama labai paskatino gyvenimo lygio kilimą ir jos mažinimas skaudžiai atsiliepia regiono šalių ekonomikoms. Finansavimas padėjo sumažinti atotrūkį nuo Vakarų valstybių, susidariusį per keturis komunistinio režimo dešimtmečius.

Apie išmokas per „Brexit“ derybas greičiausiai nebus diskutuojama. Iki dabartinio biudžeto ciklo pabaigos Jungtinė Karalystė neketina mažinti savo įnašų, kurie siekė 7,46 mlrd. eurų, kitaip sakant, 5 proc. visų bloko skiriamų lėšų per 2015-uosius metus.

Visgi vieningo požiūrio šiuo klausimu ES valstybės narės neturi. Prieš balsuodami dėl išstojimo iš ES 58 proc. Jungtinės Karalystės piliečių „prievolę teikti įnašus, skirtus kitų šalių ekonomikai stiprinti“ laikė neigiamu narystės ES aspektu. Tokie duomenys buvo paskelbti po vasario mėnesį atliktos nuomonių apklausos. Būtent ši prievolė buvo laikoma viena iš pagrindinių šaliai nepalankių ES diktuojamų sąlygų.

Didesnis nepritarimas buvo pareikštas tik atvykėlių iš ES valstybių atžvilgiu. Vis dėlto rytinio ES regiono valstybėse į regioninės plėtros dotacijas žiūrima ne tik kaip į ekonominės gerovės stiprinimo šaltinį, bet ir kaip į sovietiniais laikais gajos korupcijos bei įdarbinimo per pažintis skatinimo įrankį.

Nors finansuojami kelių, stadionų, parkų ir kitų objektų statybos projektai, vietinėje žiniasklaidoje vienas po kito pasirodo pranešimai apie kyšininkavimo arba švaistymo atvejus. Buvo išaiškinta nemažai aferų, susijusių su netinkamu lėšų panaudojimu arba pasisavinimu vykdant projektus Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje ir Bulgarijoje. Kai kuriais atvejais finansavimui skirtos lėšos buvo laikinai įšaldytos.

Kaip tvirtina organizacijos „Transparency International Hungary“ vykdomos viešojo finansavimo programos vadovė Gabriella Nagy, net 90 proc. ES finansuojamų projektų yra įvertinami nurodant penktadaliu arba ketvirtadaliu aukštesnę kainą, o kai kurie įkainojami net septynis kartus brangiau nei iš tiesų verti.

„Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl žmonės sužino apie finansavimą, – tai giliai įsišaknijusi korupcija, su kuria siejama labai didelė projektų dalis, – sako G. Nagy. – Visuomenės supratimas apie ES plėtros fondus yra labai menkas ir daugelis žmonių kasdieniame gyvenimo jokios finansavimo įtakos nejunta.“

Griežtai draudžiama „INFO Ekspresas“ paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „INFO Ekspresas“ kaip šaltinį.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Facebook komentarai

Naujienos

ES išdėstė planus gelbėti kelionių ir turizmo sektorių

2020-05-13 @ 15:42

Europos Sąjunga trečiadienį išdėstė planus, kaip šią vasarą palaipsniui atnaujinti keliones, tikėdamasi išgelbėti milijonus darbo vietų turizmo sektoriuje, kurioms iškilo pavojus dėl koronaviruso pandemijos. Kelionių […]

» Daugiau

Šimtametė rusė pasveiko nuo COVID-19

2020-05-13 @ 15:38

Pirmoji Rusijoje šimtametė pacientė Pelagėja Pojarkova visiškai pasveiko nuo koronaviruso, trečiadienį pranešė Federalinė medicinos ir biologijos agentūra (FMBA). „2020 metų gegužės 13-ąją, savo šimtmečio dieną, […]

» Daugiau

Lenkijos prezidentas priėmė repavimo iššūkį per pagalbos medikams akciją

2020-05-13 @ 15:34

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) debiutavo kaip reperis per vieną akciją, kurios tikslas – surinkti lėšų medikams, kovojantiems su koronaviruso pandemija. Šiuo metu siekiantis […]

» Daugiau

„Sodra“ prašo Vyriausybės leisti naudoti 600 mln. eurų rezervą

2020-05-13 @ 15:26

„Sodra“ prašo Vyriausybės leisti jai naudoti maždaug 600 mln. eurų rezervą, sukauptą per pastaruosius dvejus metus. Valstybinio socialinio draudimo fondo vadovė mano, kad vien antrąjį […]

» Daugiau

Kanados zoologijos sodas dėl bambukų stygiaus grąžina pandas Kinijai

2020-05-13 @ 15:18

Vienas Kanados zoologijos sodas sugrąžins dvi jame laikomas didžiąsias pandas Kinijai, nes dėl kilusios koronaviruso pandemijos negali užtikrinti jų mitybai reikalingų bambukų tiekimo.  Patelė Er […]

» Daugiau

Anglijoje sušvelninti suvaržymai sportuoti lauke ir vykti į darbą

2020-05-13 @ 15:07

Anglijoje gyvenantys žmonės nuo trečiadienio gali dažniau išeiti iš namų ir esant būtinybei vykti į darbą, prasidėjus pirmajam karantino švelninimo etapui.    Oficialūs duomenys rodo, […]

» Daugiau

Medžioklė su lankais negali įsigalioti – premjeras

2020-05-11 @ 14:24

Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymu įteisinta medžioklė su lankais negali įsigalioti, teigia premjeras Saulius Skvernelis. „Šiandien apie tai kalbėjausi su aplinkos ministru. Mano nuomonė nepasikeitė: […]

» Daugiau

Nesibaigiant koronaviruso krizei ES ir JK pratęs derybas dėl būsimų ryšių

2020-05-11 @ 14:07

Jungtinė Karalystė ir Briuselis pirmadienį pradeda trečią prekybos derybų ratą, tačiau proveržio nesitikima, nes daug skubesnis reikalas šiuo metu yra koronaviruso krizės sprendimai. Naujos derybos […]

» Daugiau

Italijoje dėl krizės 700 tūkst. vaikų neteko galimybės pakankamai pavalgyti

2020-05-11 @ 13:56

Dėl koronaviruso sukeltos krizės Italijoje maždaug  700 tūkst. vaikų neturi galimybės pakankamai pavalgyti, sekmadienį pranešė didžiausia šalies ūkininkų organizacija. Organizacijos „Coldiretti“ teigimu, pandemijos krizės sukeltus […]

» Daugiau

JAV ambasadorius Rusijoje: „branduolinio penketo“ šalys ruošiasi viršūnių susitikimui

2020-05-06 @ 12:42

JAV ambasadorius Rusijoje Johnas Sullivanas (Džonas Salivanas) interviu naujienų agentūrai „Interfax“ trečiadienį pareiškė, kad šiuo metu vyksta diskusijos dėl pasiruošimo penkių didžiausių branduolinių valstybių – […]

» Daugiau
Konkursas
Apklausa

Kokiame prekybos centre dažniausiai apsipirkinėjate?

Kraunasi ... Kraunasi ...