Emigrantai išdėstė, už kiek grįžtų į Lietuvą: tuos laiškus verta pamatyti

Autorius: Rūta Pukenė |DELFI
Publikavimo data: 2016-08-24 @ 8:54
Kategorijos: Naujienos
Emigrantai išdėstė, už kiek grįžtų į Lietuvą: tuos laiškus verta pamatyti

© Vida Press

Tūkstantis eurų – tai mažiausia suma, kurią įvardija emigrantai, paklausti, koks atlyginimas juos priviliotų grįžti į Lietuvą. Tiesa, dažniausiai minimi kur kas didesni skaičiai, neretai pranokstantys ir sveiko proto ribas.

DELFI paraginus emigrantus prabilti ir papasakoti, už kokį uždarbį jie suktų atgal į tėvynę, redakciją tiesiog užplūdo svetur gyvenančių lietuvių laiškai.

Nustebinti gali daugelio jų lūkesčiai. Pavyzdžiui, vilkiko vairuotojas aiškino Lietuvoje norintis uždirbti bent 1,5-2 tūkst eurų, padavėja – 2,5 tūkst. eurų, stalius – 2,8 tūkst. eurų per mėnesį. Buvo ir tokių, kurie sakė negrįšiantys be 5-6 tūkst. eurų mėnesinės algos.

Aiškino negrįšiantys be daugiatūkstantinių algų

DELFI pateikia ištraukas iš emigrantų laiškų. Perspėjame – jų kalba netaisyta.

„Dyrbu gerai apmokama darba. T.y. vyriausioji barmene. Mano alga per menei atskaiciavus mokescius yra 4500euru. Plius arvatpinigiai nuo100 iki 200 per diena. Gyveju sveicarijoj. Jai lietuva moketu man 2500eur uz men is karto gryzciau“, – nurodė viena emigrantė.

„Grysciau i Lietuva tik jai man moketu i rankas po mokesciu kokius 1500-2000 euru cia butu i menesiuka“, – dėstė vilkiko vairuotojas, užsiminęs, kad šiuo metu dirba už £520 (600 eurų) per savaitę.

„Noreciau pasakyti grįžčiau į Tevyne jai alga butu apie~ €2800 per mėnesį nes mano dabartines pajamos Londone yra £3500 ~£4000 (~4000-4600 eurų – DELFI) į men. Dirbu statybose esu stalius“, – pasakojosi kitas lietuvis.

Prašo ne mažiau kaip 5-6 tūkst. eurų per mėnesį

Spalvingi ir emigrantų komentarai feisbuke – atlyginimų lūkesčiais jie dalijosi ir čia.

„Kainas jeigu tokias pat palikus ir visas paslaugas tai minimum koks 1200 euru“, – aiškino vienas jų.

„1000 euru y rankas atskaicius mokescius be menkiausiu kainu kylimo“, – kiek kuklesnis buvo kitas.

„Atsizvelgiant i lietuvos kainas turetu buti apie 3000€ i menesi kad nebereiketu galvoti apie antra darba ir kitas salis“, – dėstė dar vienas svetur gyvenantis lietuvis.

Tačiau ir jo lūkesčius nustelbė kitas emigrantas: „Ne maziau 5000-6000euru i menesi,suprantat kas isvaziaves ir dirba gyvena uzsienije jie jau priprates prie geresniu atliginimu gali be priblemu gyvent keliaut,apie masynas net nekalbu,gali keist kaip nori,o grizus i lietuviu atgal zmogus negaves tiek tiesiog isprotes,del to zmones ir negris,bijo zmones,beje kiti lietuvoj viska ispardave ir dalys lietuviu atsisake liet pilietybes,kitos salies jau turi priemes toks jau vargu kada sugrys.“

Nekvalifikuotų asmenų alga ES neviršija 2 tūkst. eurų

Apie tokius emigrantų lūkesčius išgirdęs banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškino, kad dalies jų prašomi atlyginimai nemokami nė vienoje ES šalyje.

„Galbūt kažkiek panašūs užmokesčiai buvo Norvegijoje, kai buvo stiprus kronos kursas, Šveicarijoje, bet, tarkime, toje pačioje Anglijoje ar Airijoje už nekvalifikuotą ar mažiau kvalifikuotą, paslaugų sektoriaus darbą užmokestis dažniausiai neviršija 2 tūkst. eurų „į rankas“. Išimtys retos. Žinoma, jei darbas reikalauja aukštesnės kvalifikacijos, galima tikėtis didesnio užmokesčio, tačiau panašūs atlygiai, kurie yra įvardijami, mažai realu net Vakarų Europoje, ką jau kalbėti apie Lietuvą“, – apie tendencijas pasakojo jis.

Būtent todėl Ž. Mauricas dalies emigrantų pasisakymus siūlo vertinti kaip protesto balsą, kuriame justi ir skauduliai, privertę palikti Lietuvą.

1 tūkst. eurų – psichologinė riba, atitinkanti ir realybę Lietuvoje

Ekonomisto teigimu, tikrieji emigrantų lūkesčiai esą kur kas mažesni. Tokį įspūdį jis aiškino susidaręs iš pokalbių su išvykusiais.

„Didžioji dauguma žmonių supranta, kad Lietuva nėra Jungtinė Karalystė, tad juos tenkintų ir 2-3 kartus mažesnis atlyginimas nei uždirbtų ten. Pavyzdžiui, net ir kvalifikuoti darbuotojai sutiktų grįžti už 1-1,5 tūkst. eurų, nekvalifikuoti idealiu atveju taip pat ieško bent 1 tūkst. eurų algos, bet sutinka dirbti ir už mažiau. Už tokį atlygį jie būtų pasiryžę grįžti, jei tos visos nuoskaudos praeitų ir būtų siūlomos panašios darbo sąlygos. Emigrantai dažnai akcentuoja požiūrį į darbuotoją mūsų šalyje: šešėlis, atlyginimo reikia kaulyti, jis laiku nemokamas, socialinės garantijos. Tai sritys, kuriose reikia pasitempti“, – aiškino jis.

Bent 1 tūkst. eurų mėnesinis atlygis už darbą, pasak Ž. Maurico, greičiausiai yra psichologinė riba emigrantams, tačiau kartu ir pakankamai realus lūkestis, žvelgiant į darbo rinką Lietuvoje.

„Tai pakankamai realus lūkestis, jei žmogus yra sukaupęs darbo patirties, yra vienos ar kitos srities specialistas. 1 tūkst. eurų atlygis Lietuvoje tikrai yra pasiekiamas, tačiau, žinoma, reikia įdėti kiek pastangų“, – pripažino jis.

Daugėja uždirbančių daugiau

Ž. Mauricas aiškino pastebėjęs, kad, remiantis „Sodros“ duomenimis, pastaruoju metu Lietuvoje daugėja asmenų uždirbančių 1 tūkst. eurų ir daugiau. Jo teigimu, daugiau ir tų, kurių uždarbis viršija 2 tūkst. eurų ribą.

Pavyzdžiui, birželio mėnesio duomenimis, tarp 25-34 ir 35-44 metų uždirbančių 1 tūkst. asmenų buvo po 59 tūkst., tarp 45-54 metų – 50 tūkst.

„Pažiūrėkime į Estiją, grįžtančiųjų ir išvykstančiųjų santykis čia praktiškai vienodas. Vidutinis darbo užmokestis – daugiau nei 1 tūkst. eurų „į rankas“, „ant popieriaus“ – mažesnis, tačiau to jau pakanka tam, kad būtų išlaikomas balansas. Grubiai vertinant, 2 tūkst. kvalifikuotam darbuotojui ir 1 tūkst. nekvalifikuotam – pakankami užmokesčiai grįžti į Lietuvą. Nereikia pamiršti, kad čia ir dalis paslaugų, NT ir būsto nuomos kainos yra mažesnės“, – priminė jis.

Jei mokestinė sistema būtų kaip Britanijoje, atlyginimai Lietuvoje kiltų 30 proc.

Anot ekonomisto, Lietuvoje mažų darbo užmokesčių problemai nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Ž. Mauricas pasakojo metai iš metų aiškinantis, kad reikia drastiškai mažinti darbo užmokesčio apmokestinimą, šešėlį, mokestinę naštą – Lietuvoje darbuotojui atitenka tik 58 proc. jam iš tiesų mokamo atlygio, tačiau į tai atsižvelgiama tik iš dalies.

„Šiuos namų darbus padarius emigrantai grįš. Yra nemažai bendrovių, kurios turi galimybių mokėti panašius į jų prašomus darbo užmokesčius. Be to, vien jei turėtume tokią mokestinę sistemą kaip britai, galėtume pakelti atlyginimus kone 30 proc. Tad iš tiesų stebime keistą politiką, gal mes ir nenorime, kad darbuotojai uždirbtų?

Tačiau tai pražūtinga“, – ragino susimąstyti jis. Tačiau, anot Ž. Maurico, šioje situacijoje yra ir kuo pasidžiaugti. Pavyzdžiui, minimalaus darbo užmokesčio didinimas mažina „vokelių“ dydį, oficialiai dirbančių dalis ekonomikoje pasiekė rekordines aukštumas, auga darbo užmokestis.

Papasakojo, dėl ko grįžta

Tuo metu psichologinę pagalbą emigracijos paliestiems žmonėms teikianti psichologė dr. Rima Breidokienė pastebėjo, kad Lietuvoje siūloma alga tikrai nėra pagrindinis jų grįžimą lemiantis motyvas.

„Kai kurie žmonės buvo suplanavę, kad kurį laiką dirbs užsienyje, užsidirbs tam tikrą sumą pinigų ir tuomet grįžta į Lietuvą čia kurti savo gerbūvį. Kiti į Lietuvą grįžta, nes užsienyje nesugeba integruotis į visuomenę, jų netenkina kultūrinis mentalitetas, pasigenda socialinių ryšių, kuriuos buvo užmezgę. Kartais tos grįžimo priežastys yra ir labai paprastos – studentai, kurie baigė mokslus, tačiau nori ateitį kurti gimtinėje. Tikrai ne dėl finansinių priežasčių emigrantai grįžta į Lietuvą. Tokį jų sprendimą daugiau lemia psichologiniai ir emociniai ryšiai“, – pastebėjo specialistė.

Jos teigimu, svetur gyvenantys lietuviai į psichologus dažniausiai kreipiasi dėl nerimo sutrikimų. Kita problemų grupė – santykiai su partneriu, vaikais ar kolegomis darbe.

Įžvelgia norą kompensuoti nusivylimą

Psichologė įtarė, kad už įvardijamų algų, kurios esą prišauktų į Lietuvą, slypi ne tik finansinis aspektas.

„Yra tokia psichologijos kompensacijos teorija, kuri teigia, kad jei žmogus patyrė kokių sunkių išgyvenimų, vėliau jis siekia atlygio tą skriaudą. Gali būti, kad žmonės yra labai nusivylę ar patyrę sunkumų, todėl įvardija didelę pinigų sumą kaip tam tikrą atlygį. Tačiau, jei tai susiję su psichologinėmis priežastimis, pinigai to nekompensuoja. Žmogus viduje turi dirbti su tuo“, – perspėjo ji.

Tiesa, anot R. Breidokienės, gali būti ir taip, kad emigrantai iš tiesų yra įpratę gauti didesnį atlyginimą, turėti vienokias gyvenimo sąlygas, tad paprasčiausiai nenori jų prarasti, todėl ir išsako aukštus lūkesčius.

Griežtai draudžiama „INFO Ekspresas“ paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „INFO Ekspresas“ kaip šaltinį.

Komentaras “Emigrantai išdėstė, už kiek grįžtų į Lietuvą: tuos laiškus verta pamatyti

  1. Ramas parašė:

    Svaiguliukas tas bankininkas. Sutinku,jai dirbi 39 valandas per savaite,ne daug nekvalifikuotu darbu virsija 500 euru,bet ateina didieji uzsakymai kai reikia padirbeti ir po 60-70 valandu per savaite…Pats ne viena alga turejas airijoje po 1200 euru i savaite atskaicius mokescius,taip kad tie kurie sako norys 4000 per menesy tikrai neperlenkia 😉

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Facebook komentarai

Naujienos

ES išdėstė planus gelbėti kelionių ir turizmo sektorių

2020-05-13 @ 15:42

Europos Sąjunga trečiadienį išdėstė planus, kaip šią vasarą palaipsniui atnaujinti keliones, tikėdamasi išgelbėti milijonus darbo vietų turizmo sektoriuje, kurioms iškilo pavojus dėl koronaviruso pandemijos. Kelionių […]

» Daugiau

Šimtametė rusė pasveiko nuo COVID-19

2020-05-13 @ 15:38

Pirmoji Rusijoje šimtametė pacientė Pelagėja Pojarkova visiškai pasveiko nuo koronaviruso, trečiadienį pranešė Federalinė medicinos ir biologijos agentūra (FMBA). „2020 metų gegužės 13-ąją, savo šimtmečio dieną, […]

» Daugiau

Lenkijos prezidentas priėmė repavimo iššūkį per pagalbos medikams akciją

2020-05-13 @ 15:34

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) debiutavo kaip reperis per vieną akciją, kurios tikslas – surinkti lėšų medikams, kovojantiems su koronaviruso pandemija. Šiuo metu siekiantis […]

» Daugiau

„Sodra“ prašo Vyriausybės leisti naudoti 600 mln. eurų rezervą

2020-05-13 @ 15:26

„Sodra“ prašo Vyriausybės leisti jai naudoti maždaug 600 mln. eurų rezervą, sukauptą per pastaruosius dvejus metus. Valstybinio socialinio draudimo fondo vadovė mano, kad vien antrąjį […]

» Daugiau

Kanados zoologijos sodas dėl bambukų stygiaus grąžina pandas Kinijai

2020-05-13 @ 15:18

Vienas Kanados zoologijos sodas sugrąžins dvi jame laikomas didžiąsias pandas Kinijai, nes dėl kilusios koronaviruso pandemijos negali užtikrinti jų mitybai reikalingų bambukų tiekimo.  Patelė Er […]

» Daugiau

Anglijoje sušvelninti suvaržymai sportuoti lauke ir vykti į darbą

2020-05-13 @ 15:07

Anglijoje gyvenantys žmonės nuo trečiadienio gali dažniau išeiti iš namų ir esant būtinybei vykti į darbą, prasidėjus pirmajam karantino švelninimo etapui.    Oficialūs duomenys rodo, […]

» Daugiau

Medžioklė su lankais negali įsigalioti – premjeras

2020-05-11 @ 14:24

Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymu įteisinta medžioklė su lankais negali įsigalioti, teigia premjeras Saulius Skvernelis. „Šiandien apie tai kalbėjausi su aplinkos ministru. Mano nuomonė nepasikeitė: […]

» Daugiau

Nesibaigiant koronaviruso krizei ES ir JK pratęs derybas dėl būsimų ryšių

2020-05-11 @ 14:07

Jungtinė Karalystė ir Briuselis pirmadienį pradeda trečią prekybos derybų ratą, tačiau proveržio nesitikima, nes daug skubesnis reikalas šiuo metu yra koronaviruso krizės sprendimai. Naujos derybos […]

» Daugiau

Italijoje dėl krizės 700 tūkst. vaikų neteko galimybės pakankamai pavalgyti

2020-05-11 @ 13:56

Dėl koronaviruso sukeltos krizės Italijoje maždaug  700 tūkst. vaikų neturi galimybės pakankamai pavalgyti, sekmadienį pranešė didžiausia šalies ūkininkų organizacija. Organizacijos „Coldiretti“ teigimu, pandemijos krizės sukeltus […]

» Daugiau

JAV ambasadorius Rusijoje: „branduolinio penketo“ šalys ruošiasi viršūnių susitikimui

2020-05-06 @ 12:42

JAV ambasadorius Rusijoje Johnas Sullivanas (Džonas Salivanas) interviu naujienų agentūrai „Interfax“ trečiadienį pareiškė, kad šiuo metu vyksta diskusijos dėl pasiruošimo penkių didžiausių branduolinių valstybių – […]

» Daugiau
Konkursas
Apklausa

Kokiame prekybos centre dažniausiai apsipirkinėjate?

Kraunasi ... Kraunasi ...