Černobylio tiesa – javai dydžio kaip kukurūzai, dingę lietuviai ir antro sprogimo grėsmė

Autorius: Ieva Urbonaitė-Vainienė | DELFI
Publikavimo data: 2016-04-22 @ 10:12
Kategorijos: Naujienos

Davė po švininį trikampėlį lyties organams užsidengti ir keturkampį – prostatai. Abu juos jungė špagato virvelė.

Tokią apsaugą ypač pavojingus Černobylio AE likvidavimo dirbusiems „stoginiams“ Algirdas Peištaras vadino pornografija. Klaipėdietis buvo vienas iš nedaugelio išgyvenusiųjų, kuriems teko užduotis lipti ant avariją patyrusio 4-ojo atominės elektrinės bloko stogo šalinti grafito gabalų.

„Instruktorius, parodęs stogo vaizdą televizoriuje, pranešė: šiandien ten nuo 600 iki 1000 rentgenų per valandą, vadinasi, galima būti 2 minutes. Ugniagesio įrankiais grafito gabalą liepė griebti ir sviesti žemyn į burbuliuojantį, iki galo dar neuždengtą reaktorių“, – A. Peištaro pasakojimas užfiksuotas knygoje „13-asis zodiako ženklas – Černobylis“.

Pasak radiacinės saugos specialistų, jei žmogus kas valandą gautų po 500 rentgenų, išgyventų ne ilgiau kaip 5 valandas. Įprastas radiacinis fonas gyvenamuose miestuose svyruoja nuo 0.00003 iki 0.00005 rentgenų per valandą. Nekeista, kad likvidatoriams tokiame fone buvo leista būti vos dvi miutes. Daug sunkiau suvokti, kodėl tokiomis sąlygomis.

A. Peištaro žodžiais, jų apranga buvo auliniai batai, medvilninė uniforma, „budionovka“ – kepurė su ausinėmis, guminės pirštinės ir „prijuostės“, panašios į uždedamas rentgeno kabinete. „Jaunesni vyrai švininį trikampėlį ir keturkampį nušveitė į kampą. Aš, turintis daugiau gyvenimiškos patirties šiaip taip jį prisitvirtinau“, – pasakojo klaipėdietis.

Likvidatorius © R.Pociaus iliustrac.

Likvidatorius © R.Pociaus iliustrac.

Radioaktyvios dulkės ėjo kiaurai: atlygis 100 rublių

Burnai prisidengti jis gavo marlinę kaukę, suvilgytą kažkokiu skysčiu. O vietoj akinių – apsauginį skydelį, kiaurą iš kraštų.

„Radioaktyvios dulkės ėjo kiaurai. Tiesiog pornografija“, – knygoje cituojamas A. Peištaras. Jis suprato, kad kažkam turėjo tekti ir pavojingi darbai. Bet kodėl juos atliekantys žmonės buvo šitaip nevertinami, jam nesuvokiama. Juk, kaip vėliau paaiškėjo, tinkamų apsaugos priemonių buvo pilni sandėliai.

Vakariečiai „stoginius“ praminė „biorobotais“, mat itin svarbų darbą jie dirbo tokiomis sąlygomis, kurių „nepakeldavo“ net pavojingiems darbams sukurti robotai.

Kaip pasakojo černobylietis, nulipus nuo stogo jo ketveriukė, buvo išrikiuota, kiekvienam įteiktas generolo pasirašytas garbės raštas ir dokumentas apie skiriamą šimto rublių premiją.

Bioroboto apsauga © R.Pociaus iliustrac.

Bioroboto apsauga © R.Pociaus iliustrac.

„Laukiu, ves į dušą. Nieko. Kol visi 180 vyrų nepabuvo ant stogo, neleido. Laukėm iki pietų“, – pasakojo lietuvis.

Pasak A. Peištaro, atėjus vakarienės metui jaunuoliai, ignoravę švinines pasaugos priemones jį jau buvo išvėmę: „Aš – ne, tik labai skaudėjo galvą“.

13 metų kentė beprotiškus galvos skausmus

Kitą dieną vyrams medicinos punkte išdavė po keturias priešradiacines tabletes. Klaipėdiečiui įstrigo, jog felčeris net neslėpė, kad jas reikėjo gerti prieš lipant ant stogo, bet blogiau nebus.

Po to „stoginių“ į rimtus darbus nebevarė, „buržuikas“ pačių suręstuose namuose liepė kūrenti. „Aš pasiprašiau bent su radiometru teritorijoje pasivaikščioti. Vis nelieki vienas su savo mintimis. Savijauta buvo nepavydėtina: galvą skauda, kamuoja nežinia dėl ateities“, – pasakojo pavojingiausią darbą po avarijos Černobylio AE 1986m. dirbęs A. Pleištaras.

Po pusantro mėnesio grįžęs namo jis 13 metų kentė beprotiškus galvos skausmus, kentėjo nuo ligų, kurių priežastis gydytojai siejo su radiacijos poveikiu. Viename visuomeninio judėjimo „Černobylis“ susiėmime Algirdas išgirdo: „Bene paskutinis likai iš tų, „stoginių“.

Likvidatorius2 © R.Pociaus iliustrac.

Likvidatorius2 © R.Pociaus iliustrac.

Šachtininkai – dirbo pragariškame karštyje, taip pat be apsaugų

Prieš pradedant statyti sarkofagą virš avariją patyrusio 4-ojo reaktoriaus bloko, buvo būtina pastatyti aušinimo sistemą po reaktoriaus pamatais, kad įkaitęs branduolinis kuras neišsiveržtų į gruntą.

Aušinimo kamerą-tunelį kasė ir įrenginėjo 400 šachtininkų. 168 metrų ilgio tunelis buvo baigtas jau birželio 24 dieną.

Dokumentinių filmų apie Černobylį kūrėjai pasibaisėtinomis sąlygomis dirbusiems šachtininkams skyrė ypatingą dėmesį. Kaip teigiama, jei ne kruvinas šachtininkų darbas nepakeliamame karštyje, be specialių apsaugų, po reaktoriumi susikaupęs vandens ir radiacijos slėgis galėjo sukelti antrą sprogimą – daug didesnį ir neprognozuojamais padariniais.

240 tūkst. likvidatorių. Suluošinti likimai

Likvidatoriais vadinami žmonėms, vadovavę avarijos Černobylio atominėje elektrinėje likvidavimo darbams avariniame bloke ir aplink jį, o taip pat kariuomenė – reguliari ir sudaryta iš skubiai iškviestų rezervistų.

Pavojingoje zonoje jie dirbo pamainomis. Gavusius maksimalią leidžiamą radiacijos dozę keisdavo kiti.

240 tūkst. žmonių. Tiek dirbusiųjų pagrindinius avarijos likvidavimo darbus buvo vien 1986-1987 m. Skirtinguose šaltiniuose nurodomas bendras likvidatorių skaičius nuo 600 tūkst. iki 800 tūkst., iš jų per 7 tūkst. – iš Lietuvos.

Vilniečio Antano Turčino nevilioja mada tampančios kelionės į Černobylį. „Ne kokie prisiminimai“, – sako atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimui vadovavęs atsargos karininkas.

Interviu DELFI čenobylietis pasakojo, kokių netikėtumų patirdavo suvenyrų“ rinkėjai, kur vyrai gaudavo samagono ir kaip pirmąją dieną jį pribloškė kukurūzų didumo javai, nerealaus grožio obuoliai, kurių negalima valgyti.

Per dvi savaites Antanas ten susirgo nepagydoma liga, pusantro mėnesio negalėdamas prakvėpuoti laukė, kol bus pakeistas. Ne ligoninėje – padidintos radioaktyvios taršos zonoje.

Prieš 30 metų balandžio 26-ąją įvykusi avarija Černobylio atominėje elektrinėje iki šiol laikoma didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje pagal žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų nuo jos žmonių skaičių.

Ir nors Antanas likviduoti jos padarinių buvo pašauktas tik rugsėjį, su vairuotojais, ekskavatorininkais ir traktorininkais vieni pirmųjų ne tik dirbo, bet ir buvo apgyvendinti vos už 7 kilometrų nuo katastrofos vietos.

„Maskvai buvo raportuota, kad kenksmingiausias gruntas nuimtas nuo žemės paviršiaus, tad likviduotojai gali gyventi 30 kilometrų zonoje“, – sakė Lietuvos judėjimo „Černobylis“ atsakingasis sekretorius A. Turčinas, savo kailiu patyręs, ką šis raportas likvidatoriams reiškė iš tiesų.

– Kokiomis aplinkybėmis buvote pakviestas į Černobylį?

– Kadangi buvau karininkas, rugsėjo mėnesį atėjo vardinis įsakymas prisistatyti į Kijevą ir viskas. Į Černobylį išsiuntė po pusmečio nuo avarijos, tačiau vis viena nelabai žinojome, kas ten vyksta, nes sovietiniais laikais daug kas buvo užslaptinta.

– Kur apgyvendino?

– Stečiankoje, už 7 kilometrų nuo elektrinės, kolūkio pastatuose. Artimieji bardavo, kad važinėjam į Černobylį skambinti namo, nes pavojinga, tačiau Černobylio miestelis buvo 15 kilometrų nutolęs nuo elektrinės, o mūsų buveinė dvigubai arčiau. Niekas nesuprato, kad gyvename dar didesnės radioaktyvios taršos zonoje, nei važinėjam skambinti.

-Kokiuose kolūkio pastatuose glaudėtės?

– Kontoroje. Suvežė lovas ir tiek. Mūsų ten gal apie 200 apgyvendino. Šalinant radioaktyvų paviršinį žemės gruntą reikėjo žmonių, mokančių dirbti su mašinomis, ekskavatoriais, traktoriais. Kai kur buvo galima kasti technika, kur ne – rankiniu būdu. Nuimtą gruntą vežė laidoti į gilias tranšėjas, kurias vadinom „mogilnikais“. Taip vyko vadinamoji dezaktyvacija.

-Koks konkrečiai buvo jūsų darbas?

-Viską organizuoti. Prižiūrėti, kad darbininkai laiku išvažiuotų, grįžtų. Kartais sunku būdavo, nes kai kurie gerdavo vietinio samagono. Jis irgi buvo užkrėstas, tai bandydavom aiškinti, kad negerai. Bet labai sunku žmogui kažką sakyti, kai jis nieko blogo nejaučia.

– Kas to samagono parūpindavo? Juk zona buvo saugoma, uždara.

-Vairuotojui pavažiuoti kelias dešimtis kilometrų nusipirkti iš vietinių, sužinojus, kas parduoda, nebūdavo problema. Kas sukontroliuos? Juk nebuvo nė policijos, nieko. Zona, kur gyvenom ir dirbom, buvo kaip užkerėta. Prie įvažiavimo veikė sanitarinio apdorojimo punktai, radiaciniai skaitikliai parodydavo, kiek mašina paveikta radiacijos.

– O žmogus?

-Žmogus tuo labiau būdavo paveiktas, bet tikrindavo tik mašinas.

– Dirbote su specialia apranga?

-Ne, tokiais pat, kaip armijoje, išduodamais darbiniais drabužiais. Kaip pasakojo anksčiau buvę, iš pradžių drabužius keisdavo kas dieną, o mums jau kartą per savaitę, kas dvi.

– Buvote tinkamai saugomi nuo neigiamo spinduliuotės poveikio?

-Tikrai ne. Net ir karininkams išduodavo neveikiančius dozimetrus. Tik paskui tai sužinojom. Felčeris primindavo užsidėti respiratorius, bet tai duodavo, tai neduodavo. Kita vertus, jei gyveni toje pačioje zonoje, kur dirbi, negi ištisai būsi su respiratoriumi.

– Kodėl jus apgyvendino ypač rizikingoje zonoje?

– Nes liepos rugpjūčio mėnesį buvo raportuota Maskvai, kad pats radioaktyviausias paviršius nuimtas ir radioaktyvumas tiek sumažėjęs, kad nebekenkia.

– Kaip dabar galvojate, ar tai buvo tiesa?

– Aišku, kad ne. Tačiau pas mus gi žmonės labai praktiški: arčiau gyveni, greičiau nuvažiuoji, daugiau padarai. Jei gyventum už 50 kilometrų, kol nuvažiuotum, grįžtum, prarastum daug laiko.

– Ramiai miegodavote?

-Koks ten ramiai. Žinoma, stengiesi per daug negalvot apie tą pragarą… Kai pradėjau dusti, dingo balsas, pasiprašiau kad pakeistų.

– Po kiek laiko sušlubavo sveikata?

-Po dviejų savaičių. Paskui teko gydytis šalia Kijevo įkurtoje specialioje ligoninėje, kur veždavo visus černobyliečius – Puščia Vadica. Ten nustatė, kad radiacijos zonoje buvo pažeisti mano bronchai. Tą patį patvirtino ir Lietuvoje, kai išsivystė bronchinė astma.

-Iškart išvežė į ligoninę, kai pradėjote dusti?

-Ne, po pusantro mėnesio. Kad ir susirgai, tavęs anksčiau, nei keisis pamaina, niekas neišleisdavo. Būdavo žmonių, kad ištinsta kojos, negali vaikščioti. Kurie daug rentgenų gaudavo negalėdavo dirbti, nes blogai jausdavosi. Į darbą neidavo, bet vis viena laukdavo pamainos toje zonoje, nes negalėjo imti ir išvažiuoti. Į knygeles mums rašydavo apšvitinimo dozes, tačiau jos buvo netikslios. Pagal tuomet galiojusias taisykles, gavusius maksimalią leidžiamą radiacijos dozę keisdavo kiti. Todėl žymintys apšvitinimą užrašydavo mažiau.

-Atlyginimas už darbą tokiomis sąlygomis didesnis buvo?

-Ne, nors ėjo gandai apie dvigubus atlyginimus ir kad tarp likvidatorių buvo daug savanorių. Aš tokių nesutikau. Kvietė per karinius komisariatus. Kadangi buvo avarija, galiojo karo veiksmų įstatymas. Jei nepaklusi, neatsiliepsi į šaukimą, tave gali nuteisti, kaip dezertyrą. Gudresni šaukimo metu atsiguldavo į ligonines, ar sugalvodavo ką kita, tačiau taip, kad paimtų ir neitų, tokių nebuvo.

– Kokio amžiaus jūs tada buvote?

– Kiek vyresnis, nei trisdešimties. Jau turėjau šeimą. Gerai, kad artimieji nežinojo, kokios ten sąlygos ir kaip pavojinga. Būtų dar labiau išgyvenę.

Man pirmas įspūdis iš zonos – mirusi gamta. Rugsėjo mėnesį nebepamatėm nei šunyčio, nei katyčio. Atrakcija, jeigu paukščiukas koks praskrisdavo. Galima sakyti, mirusi žemė. Galvodavau, gal gyvūnai, jausdami nelaimę, iš ten patys pasitraukė?

Sprogimas įvyko balandžio pabaigoje, kai laukai buvo užsėti. Mes nuvykę rugsėjį javus radome tokio didumo, kaip kukurūzai. Miežiai, rugiai aukšti aukšti, antaniniai obuoliai dideli, gražūs, raudonais šonais, kaip grabšteinai. Darbininkai bandė valgyti, nors mes sakėme, kad negalima – jei į metalą įsigeria radiacija, visi produktai jos pilni.

Aiškindavom, kad nieko neragautų, neliestų, bet žmogus yra žmogus. Daug mano pažįstamų mirusių. Pagal nepatikslintus duomenis, vien iš Lietuvos vežtų likvidatorių apie 2,5 tūkst. nebėra.

Vėliau man teko dalyvauti „Azoto“ avarijos likvidavimo darbuose. Nors tuomet buvo evakuota visa Jonava, palyginti su Černobyliu buvo kaip juokai.

– Kas rūpinosi viešąja tvarka Černobylio zonoje?

-Niekas. Būdavo, kad vyrai prisigeria ir kimba vieni kitiems į atlapus. Už muštynes buvo atsakingi karininkai. Retkarčiais pervažiuodavo jų milicija, pasižiūrėdavo, ar evakuotų gyventojų namų niekas neplėšia. Iškelti žmonės prašydavo mūsų pavežti iki namų pažiūrėti, ar neišplėšti. Vis dar tikėjosi, kad grįš. Kai kurie vėliau ir sugrįžo, ypač senukai, į savus namus bent numirt. Ne taip paprasta visko atsisakyti ir suleisti šaknis naujoje vietoje.

– Gal kokių „suvenyrų“ ir likvidatoriai bandydavo parsivežti?

– Bandydavo, jei valydami padalinius kažką rasdavo. Įsidėdavo į kišenę, bet suvenyras ją pradegindavo ir atsidurdavo tada žmogus ligoninėje, jei gabaliukas metalo buvo radioaktyvus. Paėmę kokį daiktą iš pradžių nieko nejausdavo, bet vėliau pasekmės būdavo skaudžios.

– O kokie prisiminimai iš černobyliečių ligoninės?

-Aš su savo bronchine astma ten buvau vienas sveikiausių. Sutikdavau trisdešimtmečių, kurie tiek išsekę, kad negali pastovėti. Baisūs vaizdai.

– Buvote grįžęs į Černobylį?

-Ne. Ne kokie prisiminimai. Ten tikrai dar yra radiacijos. Ir kai japonai atvažiuoja, savo prietaisais pamatuoja, net nelipa iš mašinų. Žinau, kad organizuojamos ekskursijos. Jei žmonės ekstremalai, tegu važiuoja, aš nieko prieš.

– Prieš Černobylį jau turėjote vaikų?

– Taip, vieną. Gal negalima taip sakyt, bet paskui neberizikavom. Dėl apsigimimų, ligų apie kurias paskui paskaitydavom.

Lemtinga balandžio 26-oji

DELFI primena, jog 1986 m. balandžio 25 d. Černobylio AE 4-ąjį energijos bloką rengtasi stabdyti planuotam remontui ir techninei priežiūrai. Remonto metu kaip tik ir buvo planuota diegti saugos gerinimo priemones, kurios greičiausiai būtų padėjusios išvengti avarijos.

Pasak Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos specialistų, pasirengimas energijos bloko sustabdymui buvo komplikuotas. Tai lėmė, kad numatytų bandymų metu energijos bloko reaktorius veikė labai neįprastu, o kaip vėliau paaiškėjo – ir pavojingu režimu.

Iškart po to, kai atominės elektrinės darbuotojas paspaudė avarinio stabdymo mygtuką, balandžio 26 dieną 1 valandą 23 minutės 40 sekundžių, įvyko vandens garų sukeltas sprogimas, kuris išgriovė reaktoriaus ir energijos bloko konstrukcijas, išsviedė dalį radioaktyvių reaktoriaus šerdį sudarančių medžiagų – branduolinio kuro fragmentų, apšvitinto grafito, kitų elementų – į aplinką, ir sukėlė didžiulius gaisrus atominės elektrinės teritorijoje.

Sprogimas buvo toks galingas, kad nuvožė viršutinę reaktoriaus įrenginio plokštę, svėrusią 2000 tonų, o apatinė konstrukcija nusileido 4 metrus. Radionuklidų išmetimas į aplinką tęsėsi ir po sprogimo. Išmetimai žymiai sumažėjo tik gegužės 6 dieną, kai pavyko užgesinti įsiliepsnojusį grafitą. Ši medžiaga RBMK tipo reaktoriuose naudojama kaip neutronų lėtiklis.

Pagrindines avarijos priežastis VATESI vadina aiškiomis ir gerai ištirtomis. Ne visi atominės elektrinės personalo veiksmai buvo teisingi, tačiau šiandien aišku, kad pavojingi reaktoriaus veikimo režimai, galėję sukelti tokią avariją, buvo galimi net griežtai vadovaujantis reaktoriaus eksploatavimo instrukcijomis. O svarbiausia, kad apie tokį režimą eksploatuojantys darbuotojai galėjo visiškai nieko nežinoti.

Griežtai draudžiama „INFO Ekspresas“ paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „INFO Ekspresas“ kaip šaltinį.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Facebook komentarai

Naujienos

ES išdėstė planus gelbėti kelionių ir turizmo sektorių

2020-05-13 @ 15:42

Europos Sąjunga trečiadienį išdėstė planus, kaip šią vasarą palaipsniui atnaujinti keliones, tikėdamasi išgelbėti milijonus darbo vietų turizmo sektoriuje, kurioms iškilo pavojus dėl koronaviruso pandemijos. Kelionių […]

» Daugiau

Šimtametė rusė pasveiko nuo COVID-19

2020-05-13 @ 15:38

Pirmoji Rusijoje šimtametė pacientė Pelagėja Pojarkova visiškai pasveiko nuo koronaviruso, trečiadienį pranešė Federalinė medicinos ir biologijos agentūra (FMBA). „2020 metų gegužės 13-ąją, savo šimtmečio dieną, […]

» Daugiau

Lenkijos prezidentas priėmė repavimo iššūkį per pagalbos medikams akciją

2020-05-13 @ 15:34

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) debiutavo kaip reperis per vieną akciją, kurios tikslas – surinkti lėšų medikams, kovojantiems su koronaviruso pandemija. Šiuo metu siekiantis […]

» Daugiau

„Sodra“ prašo Vyriausybės leisti naudoti 600 mln. eurų rezervą

2020-05-13 @ 15:26

„Sodra“ prašo Vyriausybės leisti jai naudoti maždaug 600 mln. eurų rezervą, sukauptą per pastaruosius dvejus metus. Valstybinio socialinio draudimo fondo vadovė mano, kad vien antrąjį […]

» Daugiau

Kanados zoologijos sodas dėl bambukų stygiaus grąžina pandas Kinijai

2020-05-13 @ 15:18

Vienas Kanados zoologijos sodas sugrąžins dvi jame laikomas didžiąsias pandas Kinijai, nes dėl kilusios koronaviruso pandemijos negali užtikrinti jų mitybai reikalingų bambukų tiekimo.  Patelė Er […]

» Daugiau

Anglijoje sušvelninti suvaržymai sportuoti lauke ir vykti į darbą

2020-05-13 @ 15:07

Anglijoje gyvenantys žmonės nuo trečiadienio gali dažniau išeiti iš namų ir esant būtinybei vykti į darbą, prasidėjus pirmajam karantino švelninimo etapui.    Oficialūs duomenys rodo, […]

» Daugiau

Medžioklė su lankais negali įsigalioti – premjeras

2020-05-11 @ 14:24

Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymu įteisinta medžioklė su lankais negali įsigalioti, teigia premjeras Saulius Skvernelis. „Šiandien apie tai kalbėjausi su aplinkos ministru. Mano nuomonė nepasikeitė: […]

» Daugiau

Nesibaigiant koronaviruso krizei ES ir JK pratęs derybas dėl būsimų ryšių

2020-05-11 @ 14:07

Jungtinė Karalystė ir Briuselis pirmadienį pradeda trečią prekybos derybų ratą, tačiau proveržio nesitikima, nes daug skubesnis reikalas šiuo metu yra koronaviruso krizės sprendimai. Naujos derybos […]

» Daugiau

Italijoje dėl krizės 700 tūkst. vaikų neteko galimybės pakankamai pavalgyti

2020-05-11 @ 13:56

Dėl koronaviruso sukeltos krizės Italijoje maždaug  700 tūkst. vaikų neturi galimybės pakankamai pavalgyti, sekmadienį pranešė didžiausia šalies ūkininkų organizacija. Organizacijos „Coldiretti“ teigimu, pandemijos krizės sukeltus […]

» Daugiau

JAV ambasadorius Rusijoje: „branduolinio penketo“ šalys ruošiasi viršūnių susitikimui

2020-05-06 @ 12:42

JAV ambasadorius Rusijoje Johnas Sullivanas (Džonas Salivanas) interviu naujienų agentūrai „Interfax“ trečiadienį pareiškė, kad šiuo metu vyksta diskusijos dėl pasiruošimo penkių didžiausių branduolinių valstybių – […]

» Daugiau
Konkursas
Apklausa

Kokiame prekybos centre dažniausiai apsipirkinėjate?

Kraunasi ... Kraunasi ...