Renginiai Jungtinėje Karalystėje – tinka visi ar tik lietuviški?

Autorius: Virginija Buškevičiūtė - Lukauskienė
Publikavimo data: 2015-02-05 @ 10:54

Gyvenant Jungtinėje Karalystėje, o ypač Londone – didelis pasirinkimas ir puikiausios galimybės aplankyti pačius įvairiausius renginius, parodas, spektaklius bei koncertus, kurių čia vyksta tiek, kad jų gausybėje kartais net sunku susigaudyti. Lietuviškus renginius lankome svečiuodamiesi Lietuvoje arba tenkinamės tuo, ką į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos atveža renginių organizatoriai. Bet vis dėlto, kyla klausimas, kaip žmogaus kultūrinius poreikius gali paveikti emigracija?

Kultūra. Kas tai?

Turbūt, daugumai jaunimo nuobodulį ir žiovulį sukeliantis žodis. Žodį kultūra daugelis žmonių savo kalboje vartoja gana dažnai. Pvz.: jei nuėjote paklausyti simfonijos ar aplankėte dailės galeriją – pagilinote supratimą apie kultūrą. Kartais žodžiu kultūra vadinami išskirtiniai daiktai ar veiksmai: menas, muzika, kulinarija. Dažnai girdime nusiskundimų apie visuomenės populiariąją kultūrą, kurią kuria TV programos, veiksmo filmai, kompiuteriniai žaidimai, auskarai bamboje, muilo operos ar jaunimo mėgiama muzika. Kartais kultūra vertinama pagal įgytą išsilavinimą ar vietą, kurią žmogus užima visuomenėje. Toks suvokimas – ganėtinai teisingas. Tačiau antropologai šį žodį suvokia kiek kitaip: tai sudėtinė visuma, apimanti žinias, tikėjimus, menus, moralę, teisę, papročius ir kt. vertingus, gerbiamus ir puoselėjamus gebėjimus, kuriuos žmogus įgyja.

Galimybių gausa

Kaip leidžiame savo laisvalaikį? Ar pasinaudojame tuo, kokius renginius ir galimybes siūlo gyvenimas Jungtinėje Karalystėje/Londone? Ar aplankome, pamatome, praturtiname save, praplečiame savo akiratį? Juk į Londoną kasmet atvežamos net kelios žymiausių pasaulinio garso dailininkų parodos, čia pat ir Nacionalinė galerija, ir Londono karališkoji opera, Britų muziejus, čia atvyksta garsiausi atlikėjai ir nuolat verda kultūrinis gyvenimas. Visai nesvarbu, koks kultūrinis – ar „pop“ ar ta „rimtoji“ kultūra. Gal vieni mėgstame nuolat ieškoti naujovių – įdomių, neįprastų renginių ir pasilinksminimo vietų, o kitiems mieliau būti pažįstamoje aplinkoje – lietuviškuose renginiuose, lietuviškose kavinėse, klubuose ar tiesiog pažaisti krepšinį.

Ką renkamės?

Pasirodo, jog gyvendami čia, Jungtinėje Karalystėje, pirmenybę teikiame lietuviškiems renginiams, organizuojamiems lietuvių ar atvežamiems iš Lietuvos. Remiantis gyvenimo būdo žurnalo ir laikraščio „Info ekspresas.co.uk“ apklausa, lietuviškus renginius renkasi net 38%, tai daugiau nei ketvirtadalis čia gyvenančių lietuvių. Nemaža dalis (23%) į renginius beveik nevaikšto ir tik labai nedidelę dalį (9%) – domina garsūs ir sulaukę tarptautinio pripažinimo renginiai, 15% lietuvių renginių nerūšiuoja – eina į tuos, kurie jiems atrodo patrauklūs. Ir pakankamai didelė dalis – 15% lanko tik nemokamus renginius.

Kainos

Nemėgstantiems išlaidauti yra daug nemokamų renginių – parodų, muziejų ir kitokių įdomybių, tereikia tik pasidomėti. Į kai kuriuos kainos būna simbolinės, o į garsias ir labai išreklamuotas parodas netgi nemokamuose muziejuose gali tekti susimokėti ir apie £25. Jei esate išties rimtas parodų gerbėjas ir užkietėjęs muziejų lankytojas – pravartu įsigyti metinį bilietą, pvz. su National Trust metiniu bilietu galite aplankyti virš 500 objektų, virš 300 istorinių pastatų bei parkų visoje Anglijoje, toks bilietas 1 asmeniui metams tekainuoja £58. Įvairių koncertų, spektaklių, baletų, operų ir panašaus tipo renginių kainos priklauso nuo vietos ir gali jums atsieiti nuo £5 iki £110. Lietuviškų renginių kainos svyruoja nuo £10 iki £80, be abejo į įvairias muges ar bendruomenės renginius įėjimas gali būti nemokamas arba simbolinis.

Nuomonės

Tarp lietuvių vyrauja nuomonė, kad lietuviškose vietose galima labiau atsipalaiduoti ir pasijausti kaip namie. Jei dirbama angliškoje aplinkoje, kur visi kalba tik angliškai, smagu užsukti ten, kur gali sutikti lietuvių, o koks nors dainininkas perdainuoja mintinai žinomas dainas. Kitiems gi – poreikio lankytis lietuviškose vietose nėra arba, kaip teigė pašnekovas Rolandas, tiesiog, nėra su kuo nueiti, o vienam – neįdomu. Be to: „vyresnioji karta, užaugusi su rusišku humoru nelabai „pagauna“ vietinį, anglišką. Jeigu rinktis teatrą – belieka klasika, nes šiuolaikinis apie šiandienines problemas labiau suprantamas britams, nei mums, emigrantams, o gero krepšinio varžybų čia apskritai nerasi“. Dar viena pašnekovė, Rasa, teigė, kad į lietuviškus renginius kartais tenka važiuoti į kitą miesto pusę, į Londono Rytus, ten žiūrovus labiausiai pritraukia seni šlageriai ir žinomi atlikėjai. Jaunesniosios kartos atstovams, kurie tik po studijų atvyko ir įsiliejo į Londono šurmulingą gyvenimą, bet atostogoms vis dar sugrįžta į Lietuvą, pritrūksta ten veiksmo: „atrodo, kad viskas stovi vietoje, nesivysto. O čia (Londone) – tiek lankytinų vietų, kur galima puikiai praleisti laisvalaikį. Čia veiklos tiek, kad tik spėk suktis, čia gyvenant jaučiu, kad esu arčiau visos tos kultūros“.

Lietuviški renginiai anksčiau ir šiandien. Anksčiau koncertai vykdavo retai, nedidelėse patalpose, dabar – vis dažniau rengiami didesnių piniginių įnašų reikalaujantys renginiai. Teigiama, kad per paskutinius kelis metus lietuviškų renginių padaugėjo dvigubai, atsirado profesionalių lietuviškų renginių organizatorių. Ieškantiems lietuviškų pramogų Jungtinėje Karalystėje pasirinkimas išties platus. Pakalbinome renginių organizatorių Egidijų, įmonės „We Can Ffeel“ įkūrėją ir savininką. Egidijus, ilgiau nei 5-erius metus dirbęs marketingo srityje, nuolat laisvalaikiu domėjosi ir lankydavosi įvairiuose šou bei renginiuose ir pastebėjo, jog kartais galima padaryti ir kažką geriau, įdomiau. Taip gimė idėja apjungti pomėgį renginiams su marketingo žiniomis ir imtis renginių organizavimo. Egidijus teigia, kad lietuviška publika šiai dienai yra tapusi labai išranki. Žino, kur eina ir ko nori, nes gyvendami čia – turi su kuo palyginti, todėl vieno atlikėjo scenoje – jau neužtenka. Renginius tenka rengti didelėse arenose, publiką sudominti ne tik populiariais atlikėjais, bet ir surengti gerą šou, parodyti kažką naujo. Pvz.: jei pernai į koncertą susirinko 3000 žmonių, tai šiemet tenka ieškoti kur sutalpinti dar gausesnę publiką. Tad, su kiekvienais metais renginiai privalo tobulėti,  stebinti ir pritraukti publiką.

Lietuvos kultūra britams

Daugybę metų gyvenusi izoliuotai (Sovietų Sąjungoje) lietuvių visuomenė kartais sunkiai toleruoja kitokias tradicijas, religijas bei gyvensenas. Londonas ir kiti dideli Anglijos miestai garsėja savo daugiakultūriškumu. Todėl lietuviai dažniau pašnairuoja į kitataučius ir kartais net nebando jų suprasti, vietoj to renkasi lietuviškus renginius. Na, o anglams, greičiausiai, lietuviška kultūra ar istorija nėra labai įdomi, ją nustelbia visa eilė kur kas egzotiškesnių kultūrų. Tad, kad mes kažkokie įdomūs ar išskirtiniai – neturėkime tokių vilčių. Nors Anglija – etiketo, gerų manierų šalis, bet geriau pažįstantys anglus teigia, kad tolerancija kartais būna kiek apsimestinė, egzistuojanti tik viešumoje.

Liūdnas pavyzdys

Kaip teisingai pastebėjo K. Sabaliauskaitė savo blog`e „Rafinerija“ apie „Perlų“ parodą V&A: „…kad istorijai apie Barboros perlus neatranda vietos nei tokiose parodose, nei apskritai dabartiniame Europos istorinės estetikos diskurse yra didžiulis ir apmaudus trūkumas. Nuostolis – bet ne mums, nes mes Barboros perlų istoriją puikiai žinome, o tokiems muziejams ir kuratoriams, kurių trumparegystė ir Rytų Europos istorijos, kaip kažkokios tolimos ir neaktualios ignoravimas (o gal net paprasčiausia ignorancija), lemia, kad tokie didieji ir nepaprastai įdomūs pasakojimai – apie perlus, apie neeilinį, tiesiog ikonišką juvelyrinį dizainą, apie meilę, apie Lietuvą, Lenkiją, Britaniją ir Vokietiją bei keisčiausias istorines sąsajas nepatenka į jų akiratį.“ Todėl, kad ir turime kažką savo įdomaus ir išskirtinio, deja, įdomūs nesame arba nesugebame sudominti.

Kiek kultūrai išleidžia britai?

2011 m. britai savaitės pramogoms galėdavo išleisti £64. 2012 metų duomenys rodo, jog britai savaitei poilsiui bei kultūrai išleidžia jau mažiau – £61.50 (į šią sumą įskaičiuotos išlaidos poilsiui ir kultūrai, įskaitant TV, kompiuterius, laikraščius, knygas, laisvalaikio veikla). Regioniniai išlaidų poilsiui ir kultūrai skirtumai svyruoja nuo £54 iki £73. Mažiausiai išleidžiama Škotijoje ir daugiausiai šalies pietrytinėje dalyje – £73, po pietryčių seka rytinė šalies dalis ir pietvakarinė. Kaip rodo Europos statistinė apklausa, ES statistikos biuras, Britanijoje apie 45% žmonių laisvalaikiu žiūri televizorių, 24% – skiria bendravimui, 22-23% – sportui ir pomėgiams ir 10% – kitai veiklai. Dar populiaru klausytis radijo, muzikos įrašų, skaityti, sodininkauti, eiti į kiną arba išeiti pavalgyti į kavinę.

 

Kiek lėšų skiriama kultūrai?

2013 m. straipsnyje „The Thelegraph“ rašo, kiek savo šalies kultūrai išleidžia pati valstybė. Pasirodo pirmenybė teikiama – Londonui. Čia vienam gyventojui kultūrai skiriama £68.99, tuo metu, kai visiems likusiems Anglijos gyventojams tenka tik £4.58. Londone įsikūrę tokie kultūros centrai – gigantai kaip Nacionalinė galerija, Britų muziejus, Nacionalinis teatras ir Southbank centras, tad natūralu, kad ir išlaidos didesnės. Nors tie skaičiai neapima kultūros išlaidų Škotijai, Velsui ir Šiaurės Airijai, tačiau tas faktas, kad londoniečių kultūrinis gyvenimas laikomas tokiu vertingu, jog jam išleidžiama 15 kartų daugiau nei visai likusiai Anglijos daliai – neatrodo labai gražu. Anglijos Arts Council 2012-2013 m. išleido £163 mln. mokesčių mokėtojų pinigų Londono meno organizacijoms, tai būtų po £20 kiekvienam sostinės gyventojui. Ir £159 mln. buvo skirti organizacijoms likusioje Anglijos dalyje, tai prilygtų £3.60 gyventojui (ne londoniečiui). Belieka pridurti, kad Londonas yra toks multikultūrinis miestas, kuriame gyvena tik 15% anglų ir jis yra vienas didžiausių kultūrinių traukos centrų, į kurį atvyksta turistai iš viso pasaulio.

Taigi, kuo šalis labiau išsivysčiusi, o gyventojų pajamų lygis aukštesnis, tuo didesnė išlaidų dalis tenka kultūros prekėms ir paslaugoms, gyventojai dažniau lankosi teatruose, muziejuose, kine ir kitose kultūros įstaigose. Rinktis lietuviškus renginius, gyvenant užsienyje, lietuvius skatina ilgesys. Tai gali būti tėvynės, artimųjų ilgesys, o kartais net ir asmeninės praeities prisiminimai, nepriklausomai nuo to, kur žmogus gyvena. Nostalgija tebėra viena labiausiai reflektuojamų emigranto pasijų. Tai atsispindi ir mūsų laisvalaikio pomėgiuose. Vis ieškome to, kas lietuviška, pažįstama ir sava ir jau tapę nostalgiška. Tačiau paanalizavus, koks pasirinkimas ir įvairiausių renginių pasiūla tenka gyvenantiems Londone, londoniečiams tikrai verta pasinaudoti tokiomis galimybėmis ir aplankyti ir vieną – kitą nevisai lietuvišką renginį. Ką manote jūs?

 

Griežtai draudžiama „INFO Ekspresas“ paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „INFO Ekspresas“ kaip šaltinį.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Facebook komentarai

Žurnalistinis tyrimas

Gavote HMRC baudą? Pateikite apeliaciją ir panaikinkite ją

2019-05-31 @ 9:45

Būna gyvenime taip, jog esame apkaltinami tuo, ko nepadarėme. Ir už tą kaltę kartais tenka labai brangiai sumokėti. Jei Jums nutiko taip, netylėkite, rašykite apeliaciją […]

» Daugiau

Verslo pradžiamokslis: nuo ko pradėti nuosavą verslą?

2019-03-11 @ 10:12

Jei žymių verslininkų paklaustumėte, nuo ko pradėti verslą, atsakymas, greičiausiai, būtų labai paprastas – „Nuo geros idėjos!“. Ir tik tada seka begalinis atsidavimas savo verslo […]

» Daugiau

Orios senatvės garantas – gera pensija

2019-02-01 @ 20:07

Ir kuris gi iš mūsų nesvajoja apie tai, kaip išėjus į užtarnautą poilsį gaus pinigų tiek, kad pakaktų ne tik svarbiausiems poreikiams patenkinti, bet dar […]

» Daugiau

Sausis – dieta piniginei: kaip sutaupyti?

2019-01-18 @ 17:49

Tikriausiai ne vienas iš mūsų sukame galvą, kaip gi būtų galima sutaupyti vieną kitą svarą atostogoms arba norimam daiktui įsigyti. Rodos, mokesčiai, traukinio bilietai ir […]

» Daugiau

Sveiki atvykę į 2019: naujovės, kurios laukia gyvenančių JK

2019-01-11 @ 20:56

Laikas nenumaldomai bėga ir štai, jau baigiasi antroji Naujų metų savaitė. Daugeliui šios dvi savaitės buvo tarsi įsivažiavimas į naujus darbus, susiplanavome daug, tikimės padaryti […]

» Daugiau

Kuo JK gyvenantiems lietuviams yra ypatinga sausio 31d. ?

2019-01-05 @ 17:41

Įžengėme į dar vienus, Naujus metus. Sulig jais prasidėjo nauji darbai, tačiau reikia nepamiršti teisingai užbaigti ir senųjų. Štai, pavyzdžiui, jei esate laisvai samdomi darbuotojai […]

» Daugiau

Kas laukia laisvai samdomų darbuotojų po „Brexit“?

2018-12-28 @ 22:05

Laisvai samdomi darbuotojai gali lengviau atsikvėpti, nes visai neseniai, šių metų gruodžio 17d., JK vyriausybė priėmė įstatymą, kuris turėtų apsaugoti šią, lengvai pažeidžiamą, visuomenės grupę. […]

» Daugiau

Ką žada 2019 metai?

2018-12-21 @ 17:54

Greitai žengsime į dar vienus, Naujus metus. Pagal kinų horoskopą, 2019 – Kiaulės metai. Kiaulės metais labiausiai seksis tiems, kurie norės pagerinti savo finansinę situaciją, […]

» Daugiau

Geidžiamiausios kalėdinės dovanos vaikams 2018

2018-12-14 @ 16:12

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, prieš pat Kalėdas prekybos centruose karaliauja žaislai, pro kuriuos vaikai sunkiai praeina. Reklamos, žaislų mados – visa tai […]

» Daugiau

Būsto nuoma: ką reikėtų žinoti nuomininkui?

2018-12-08 @ 10:31

Prieš ketverius metus atsikraustėme gyventi į Londoną. Tada dar nežinojome, kas mūsų čia laukia. Pirmoji vieta, kurioje suklupome prieš pat atsikraustant į Londoną, – tai […]

» Daugiau
Konkursas
Apklausa

Kokiame prekybos centre dažniausiai apsipirkinėjate?

Kraunasi ... Kraunasi ...