Istorija kartojasi: naujasis tautų kraustymasis ir besikeičianti Europa

Autorius: Virginija Buškevičiūtė Lukauskienė
Publikavimo data: 2015-09-30 @ 14:34

 

Pastarosiomis savaitėmis netyla kalbos apie Europos susidūrimą su musulmonų pasauliu. Visi sekame naujienas, vieni užjaučiame, kiti – piktinamės. Kas laukia Europos ir kokias pasekmes patirsime naujojo tautų kraustymosi laikais?

Ekonominiai migrantai, karo pabėgėliai, integracijos problemos, terorizmo baimė, nuogąstavimai dėl Senojo žemyno „islamizacijos“, Europos viršūnių pasimetimas ir neturėjimas konkretaus plano, Šengeno erdvės braškėjimas ir žlugimo grėsmė – tai kasdien laikraščių antraštėse mirgančios problemos. Ar pasaulinė globalizacija pamažu nevirs visuotine islamizacija? Kur kraustysis europiečiai šio didžiojo tautų kraustymosi metu? Kol kas tai – tik retorinis klausimas, tačiau šiandieninės Europos laukia rimti iššūkiai.

Pagrindinis variklis – ne karas, o socialinė rūpyba. Nuolat girdime apie Sirijos migrantus, bėgančius nuo karo, tačiau statistika pasakoja kitokią istoriją – dauguma migrantų į Europą atvyksta ne iš karo krečiamų šalių. JTO duomenimis, didžioji dalis imigrantų į Italiją atvyksta iš Afrikos šalių. Atvykėliai iš Eritrėjos sudaro 26 proc., iš Sirijos – tik 6 proc., ir net 77 proc. atvykėlių – vyrai. Teigiama, kad jie namuose palikę šeimas (dažniausiai – gausias), kurias ateityje tikisi atsigabenti į Europą, naudojantis šeimos susijungimo teise. Emigrantai iš Afrikos šalių mielai keliauja į Vokietiją, Jungtinę Karalystę ar Švediją ir nenori apsigyventi pakeliui esančiose mažesnėse šalyse. Labiausiai europiečius piktina tai, kad tokie migrantai tik naudojasi pabėgėlių statusu – naikina savo pasus, meluoja apie amžių, naudojasi prasidėjusia masine migracija. Baisiausia, kad šio gigantiško melo šešėlyje labiausiai kenčia tie, kurie bando patekti į Europą, kad išgyventų.

Gal grįš, bet tikriausiai – pasiliks. Galbūt dalis karo migrantų ir grįš į savo šalis, kai ten nurims mūšiai, tačiau daugelis prieš imigraciją nusistačiusių žmonių įsitikinę, kad didžioji dauguma pabėgėlių pasiliks Europoje. Labiausiai baiminamasi, kad čia pasiliks geresnio, sotesnio gyvenimo ir saugesnės ateities, jeigu ne sau – tai bent savo vaikams, ieškantys ekonominiai migrantai. Ar tikrai galime kaltinti žmones, ieškančius patogesnio gyvenimo?

Juk ir mes, lietuviai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, esame ekonominiai migrantai. Tūkstančiai mūsų tautiečių (kaip ir tūkstančiai lenkų ar vengrų) čia pateko nelegaliai, dar prieš mūsų valstybėms įstojant į Europos Sąjungą. Patys žinome, kad grįžtančiųjų atgal į Tėvynę – ne tiek ir daug. Ir atvykome mes čia ne taip drastiškai, kaip dabar veržiasi pabėgėliai. Galima sakyti, kad atvykome beveik nepastebimai – ramiai atskridome lėktuvais, apsistojome, įsitvirtinome ir – gyvename. Nepamirškime, kad XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių emigrantų skaičius buvo taip išaugęs, kad lietuviams imtas taikyti emigrantų tautos pavadinimas. Analitikai yra paskaičiavę, kad jei ne emigracija, šiandien Lietuvoje būtų apie 5 mln. gyventojų.

Kas paskatino masinę migraciją?

Konfliktai Sirijoje, Libijoje ir kitose šalyse vyksta jau seniai, tačiau tokių pabėgėlių srautų Europai dar neteko patirti. Migrantai iš Sirijos į kontinentą plūsta ne iš karo zonų, o iš kaimyninių valstybių stovyklų: Libano, Jordanijos, Turkijos, kur, nors ir saugūs, gyveno nepavydėtinomis sąlygomis. Viena iš konspiracijos teorijų, kuria aiškinamas toks didžiulis pabėgėlių judėjimas – „mafijos“ įsikišimas. Žinoma, kad nusikalstamos grupuotės iš desperatiškai į Europą besiveržiančių pabėgėlių per metus uždirba 15 milijardų dolerių. Neseniai visus sukrėtęs įvykis, kai sunkvežimyje netoli Austrijos sienos buvo rasta 70 pabėgėlių kūnų, iš dalies patvirtina teoriją, kad šių nelaimėlių kova už išlikimą – aukso kasykla mafijos grupuotėms.

Globalinis atšilimas. Masinis pabėgėlių kėlimasis į Europą yra ir klimatinių sąlygų pasikeitimo padarinys – klimato atšilimas. Prognozuojama, kad ateityje situacija tik aštrės ir pabėgėlių bus tik daugiau. Tai ne tik karo pabėgėliai, tai ir „klimato“ pabėgėliai. Nepakeliama sausra privertė Sirijos ūkininkus palikti žemes ir keltis į miestus. Viskas įvyko vienu metu: sausra, migracijos banga, smarkus politinis susiskaldymas. Klimato atšilimas, pasak mokslininkų, yra esminis veiksnys, skatinantis gyventojus migruoti. Kiekviena Artimųjų Rytų šalis patenka į tokią rizikos zoną. Dėl globalinio atšilimo pakyla ir vandenyno lygis – reali grėsmė gali iškilti ir visai neaukštai jūros lygio esančiam Bangladešui.

Katastrofiški ES sprendimai. Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) nurodė, kad žmonių, kurie dėl konfliktų ar krizių buvo priversti palikti savo namus, skaičius pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pasiekė 50 mln., o labiausiai nukentėję yra sirai. Europa nesugeba kontroliuoti savo sienų: Italijos ir Graikijos išorinės sienos leido galingai skurstančių arabų ir afrikiečių bangai užlieti Europos žemyną. Vokietija ir kitos ES šalys dramatiškai pablogino padėtį, kai nusprendė priimti bei kvietė atvykti, suteikti prieglobstį, apgyvendinti šimtus tūkstančių visiškai skirtingos kultūros migrantų. Tuomet katastrofiški ES šalių sprendimai paskatino dar šimtus tūkstančių leistis į tolimą kelionę turtingų Vakarų link. Skurstančiųjų Vidurio Rytų ir Afrikos gyventojų yra bent dvigubai daugiau nei europiečių, o jų natūralus gyventojų prieaugis – kelis kartus aukštesnis. Nuostabą kelia faktas, kad musulmonų pabėgėlių nepriglaudžia giminingos valstybės – pavyzdžiui, turtingoji Saudo Arabija bei kitos išsivysčiusios Persijos įlankos valstybės.

Europa sensta, arba kodėl Europai reikalingi pabėgėliai? Niekam ne naujiena, kad Europa sensta. Ar įmanoma tokia sistema, kad integravus migrantus, jie pasirūpins Europos pensininkais? Eurostar duomenimis, bėgant metams Europoje gyventojų virš 65 m. tik daugės.

Kaip teks išlaikyti tokią pensininkų armiją? Vokietijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje jie sudarys trečdalį visų gyventojų (šiandien jie siekia 20 proc.). Senstanti visuomenė kasmet atima 0,2 proc. iš ekonominio Europos augimo, bet kol kas tai dar ne krizė. Krizė įvyks tuomet, kai pensijinė sistema nesugebės išlaikyti pensininkų ir kai šiandieniniai Europos vadovai bus „nulipę nuo scenų“. Teigiama, kad tam, jog sistema išliktų stabili, per artimiausius dešimtmečius Europai reikia sparčiau augančios populiacijos. O tiesiai šviesiai sakant, reikia daugiau palikuonių, daugiau vaikų. Štai tiek:

Parengta pagal Eurostat duomenis

 

Taigi, realiai žiūrint, ES padidinti jaunų žmonių skaičių natūraliu būdu yra neįmanoma. Reiktų 42 milijonų 2020-iesiems metams, o 2060-iesiems – 257 milijonų. Išsigelbėjimas nuo finansinės katastrofos – migracija? Ar žmonės, kuriems užteko drąsos apkeliauti ir apeiti pėsčiomis pusę pasaulio, tie pabėgėliai ir ekonominiai migrantai, kurių šiandien taip bijome,  taps Europos išsigelbėjimu? Ar jie norės ne tik gauti pašalpas bet ir dirbti „naujose Tėvynėse“?

Žvilgsnis į skaičius. Teigiama, kad darbingumas ir ekonominės veiklos aktyvumas tarp Europos migrantų dažniausiai būna tik šiek tiek žemesnis, nei tarp tų, kurie gimė Europoje. Pavyzdžiui, Prancūzijoje dirba 78 proc. vietinių gyventojų, o atvykėlių, gimusių už ES ribų, darbingumas siekia 68,7 proc. Tai lemia daug faktorių: nuo kalbos mokėjimo iki biurokratinio aparato trukdžių. Tuo tarpu Italijoje dirba 72 proc. imigrantų ir 67,1 proc. vietinių. Bendri Europos rodikliai yra tokie: dirba – 76,6 proc. vietinių ir 73,5 proc. imigrantų. Ekonomikos dėsnių logika teigia, kad šalys, siekiančios produktyvumo, turėtų džiaugtis konkurencingumu, net jei vietiniai gyventojai (atimamos darbo vietos, brangsta būstai ir pan.) tuo nepatenkinti.

Antiimigracinės nuotaikos. Pasakysite, nepriimkime imigrantų, o po mūsų – kad ir tvanas. Bet mes visi auginame vaikus, o mūsų vaikai augins savo vaikus – amžinas ratas sukasi. Kas išlaikys mus, kai būsime pensinio amžiaus? Norint, kad tautos neišnyktų, gimstamumas šeimoje turi būti 2-3 vaikai. Tačiau pagalvoję apie vaikų ateitį, dauguma mūsų kartos žmonių pasirenka 1-2 vaikus.

Antiimgracinės nuotaikos gan stiprios Rytinėje Europos dalyje, nors ten gyventojų senėjimo problema yra kur kas aktualesnė. Tiek Slovakijoje, tiek Vengrijoje bus sunku tvarkytis su pensinio amžiaus žmonėmis, kai jie pasieks 30 proc. bendros populiacijos. Politikai žaidžia žaidimus, bet ateities kartoms bus labai sunku – jų laukia dideli mokesčiai ir mažos pensijos, jei jie nuspręs gyventi be imigrantų.

Imperija ir naujieji barbarai. Istorija parodė, kaip žlugo tokios galingos civilizacijos, kaip  Graikijos ar Romos – laimėjo agresija. Migrantai iš tiesų turi agresyvumo ir veržiasi į Europą. Kartu su jais į Senąjį žemyną gali būti atvežta gana daug rimtų problemų. Kaip teigiama 1991 metais išleistoje prancūzų analitiko Jean Rufin (Žano Riufino) knygoje „L’empire et les nouveaux barbares“ (Imperija ir Naujieji Barbarai), Europa susidurs su didele problema. 2020 metais Europą užims naujieji barbarai – migrantai. Ir ši pranašystė, ko gero, jau ima pildytis. Ne barbarai užima naująją Europą, bet vargšai žmonės, ieškantys ramybės, stabilumo ir geresnio gyvenimo. Gyvenimo, kuris buvo sukurtas kantriu daugelio Europos kartų darbu. Tad iš kurios pusės bepažiūrėsi, atrodo, kad mums gerai pažįstamo Europos veido bruožai ima keistis.

Migrantai ir pabėgėliai Europojoje buvo visada. Ankstyvaisiais amžiais vyko didysis tautų kraustymasis, buvo atremdinėjami mongolų puolimai, o Antrojo pasaulinio karo metu taip pat buvo praktiškai tiek pabėgėlių, kiek matome dabar. Tik tais laikais niekas nekėlė panikos, nes suprato, kad viskam reikia laiko ir situacija susitvarkys. Šiandien ES gyvena 18,4 milijono migrantų. Jei skaičiuosime ir nelegalus, bendras skaičius gali siekti 25-29 mln. Tai sudarytų pusė Italijos arba Prancūzijos. Jau 2005 metais imigrantai sudarė 5,6 proc. Prancūzijos gyventojų, Vokietijoje jų buvo 8,2 proc., Ispanijoje 9,3 proc., Belgijoje 11,4 proc. Po dešimties metų vaizdas dar baisesnis. Kiek jų dar padaugės – sunku ir pasakyti. Nuo šių metų pradžios į Europą atvyko 500 tūkstančių migrantų, iš jų trys ketvirtadaliai – nelegalai. Vienas srautas keliauja iš Šiaurės Afrikos per Maroką ir Gibraltarą į Ispaniją, iš ten iki Nyderlandų ir Švedijos. Kitas – iš Turkijos ir Kurdistano per Serbiją, Vengriją, Graikiją, Albaniją į Italiją ir Austriją. Tai pabėgėliai iš Libijos, Sirijos ir Afganistano, o paskui juos taip pat keliauja migrantai iš Kosovo bei afrikinės Eritrėjos, Irako ir Nigerijos. Į Europą keliauja pabėgėliai net iš 20 šalių, taip pat ir iš Ukrainos.

Musulmoniška Europa – besikartojantis scenarijus. Istorikų teigimu, Europa, ar didelė jos dalis, musulmoniška galėjo virsti ne kartą, jei aplinkybės būtų susiklosčiusios kitaip. 732 m. arabų veržimąsi į Vakarus kone stebuklingai sustabdė frankų didikas Karolis Martelis. XV a. pabaigoje baigėsi musulmonų viešpatavimas Pirėnuose, tačiau Europos pietryčiuose stiprėjo Turkų–Osmanų imperija, didžiausios savo galybės laikotarpiu pradėjusi grasinti visai Vidurio Europai. Krikščionys musulmoniškoje imperijoje buvo pakenčiami, tačiau paversti antrarūšiais. 1683 m. vasarą milžiniška Rytų kariuomenė pasiekė Habsburgų valdomą Vieną, kurios užėmimas turkams būtų atvėręs kelius į krikščioniškos Europos gilumą. Viena buvo pasmerkta, tačiau jos gyventojams staiga nusišypsojo laimė. Prieš turkus išniro jungtinės Lenkijos karaliaus ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Jono Sobieskio vadovaujamos pajėgos. Sobieskio kariauną sudarė ne tik lenkai, lietuviai ir gudai, bet ir pakeliui prisijungę, savų didikų vadovaujami austrai, bavarai, švabai, Saksonijos gyventojai. Pasak istorikų, karalius atsivedė apie 85 tūks. karių prieš 90 tūks. ginkluotų Osmanų imperijos pavaldinių. Osmanai buvo sumušti. Jono Sobieskio, kaip krikščioniško pasaulio gelbėtojo, vardas nuskambėjo visoje Europoje. Jo garbei Kolenberge prie Vienos pastatyta bažnyčia ir netgi pavadintas žvaigždynas. Pergalinga rugsėjo 12-osios data popiežiaus Inocento XI iniciatyva buvo įtraukta į Bažnyčios kalendorių.

Europa keisis. 2012 metų kalboje Londone JAV prezidentas Barakas Obama pareiškė, kad XXI amžiuje susiformuos naujos tautos. Panašu, kad jos jau ima formuotis. Didėjant migracijai, teks perbraižyti Europos geopolitinį žemėlapį, pasikeis socialinė ir kultūrinė sritys, keisis valstybių valdymo sistemos, etninis landšaftas (kraštovaizdis, aut.past.).

Pasak kai kurių mokslininkų, Europai gresia demografinė katastrofa. Pagal prognozes, iki 2020 metų į ES atkeliaus 10 milijonų migrantų. Šiai dienai musulmonai sudaro 35 proc. Marselio gyventojų, Barselonoje – virš 30 proc., Briuselyje, Liutone, Roterdame, Amsterdame, Malmėje – virš 25 proc. Pokyčius lems ir gimstamumas. Štai, Jungtinėje Karalystėje gimstamumo rodiklis yra 1,8 vaiko šeimai, o musulmoniškose šeimose – 3.

Atsakomybė ateities kartoms

Europoje vyksta istorinis įvykis, kuris gali perbraižyti pasaulio žemėlapį. Europos Sąjunga jau niekada nebus tokia, kokia buvo anksčiau. Taip nutinka nebe pirmą, tačiau ir ne paskutinį kartą. Viltis, kad pabėgėliai pamažu perims europietišką kultūrą išblės, jeigu jų bus daugiau, nei pačių europiečių. Žvelgiant realybei į akis, būtina suprasti, kad migrantų srauto sustabdyti beveik neįmanoma, todėl vienintelis būdas išsaugoti europietišką kultūrą ir gyvenimo būdą – integruoti atvykėlius ir ieškoti kompromisų.

Griežtai draudžiama „INFO Ekspresas“ paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „INFO Ekspresas“ kaip šaltinį.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Facebook komentarai

Žurnalistinis tyrimas

Gavote HMRC baudą? Pateikite apeliaciją ir panaikinkite ją

2019-05-31 @ 9:45

Būna gyvenime taip, jog esame apkaltinami tuo, ko nepadarėme. Ir už tą kaltę kartais tenka labai brangiai sumokėti. Jei Jums nutiko taip, netylėkite, rašykite apeliaciją […]

» Daugiau

Verslo pradžiamokslis: nuo ko pradėti nuosavą verslą?

2019-03-11 @ 10:12

Jei žymių verslininkų paklaustumėte, nuo ko pradėti verslą, atsakymas, greičiausiai, būtų labai paprastas – „Nuo geros idėjos!“. Ir tik tada seka begalinis atsidavimas savo verslo […]

» Daugiau

Orios senatvės garantas – gera pensija

2019-02-01 @ 20:07

Ir kuris gi iš mūsų nesvajoja apie tai, kaip išėjus į užtarnautą poilsį gaus pinigų tiek, kad pakaktų ne tik svarbiausiems poreikiams patenkinti, bet dar […]

» Daugiau

Sausis – dieta piniginei: kaip sutaupyti?

2019-01-18 @ 17:49

Tikriausiai ne vienas iš mūsų sukame galvą, kaip gi būtų galima sutaupyti vieną kitą svarą atostogoms arba norimam daiktui įsigyti. Rodos, mokesčiai, traukinio bilietai ir […]

» Daugiau

Sveiki atvykę į 2019: naujovės, kurios laukia gyvenančių JK

2019-01-11 @ 20:56

Laikas nenumaldomai bėga ir štai, jau baigiasi antroji Naujų metų savaitė. Daugeliui šios dvi savaitės buvo tarsi įsivažiavimas į naujus darbus, susiplanavome daug, tikimės padaryti […]

» Daugiau

Kuo JK gyvenantiems lietuviams yra ypatinga sausio 31d. ?

2019-01-05 @ 17:41

Įžengėme į dar vienus, Naujus metus. Sulig jais prasidėjo nauji darbai, tačiau reikia nepamiršti teisingai užbaigti ir senųjų. Štai, pavyzdžiui, jei esate laisvai samdomi darbuotojai […]

» Daugiau

Kas laukia laisvai samdomų darbuotojų po „Brexit“?

2018-12-28 @ 22:05

Laisvai samdomi darbuotojai gali lengviau atsikvėpti, nes visai neseniai, šių metų gruodžio 17d., JK vyriausybė priėmė įstatymą, kuris turėtų apsaugoti šią, lengvai pažeidžiamą, visuomenės grupę. […]

» Daugiau

Ką žada 2019 metai?

2018-12-21 @ 17:54

Greitai žengsime į dar vienus, Naujus metus. Pagal kinų horoskopą, 2019 – Kiaulės metai. Kiaulės metais labiausiai seksis tiems, kurie norės pagerinti savo finansinę situaciją, […]

» Daugiau

Geidžiamiausios kalėdinės dovanos vaikams 2018

2018-12-14 @ 16:12

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, prieš pat Kalėdas prekybos centruose karaliauja žaislai, pro kuriuos vaikai sunkiai praeina. Reklamos, žaislų mados – visa tai […]

» Daugiau

Būsto nuoma: ką reikėtų žinoti nuomininkui?

2018-12-08 @ 10:31

Prieš ketverius metus atsikraustėme gyventi į Londoną. Tada dar nežinojome, kas mūsų čia laukia. Pirmoji vieta, kurioje suklupome prieš pat atsikraustant į Londoną, – tai […]

» Daugiau
Konkursas
Apklausa

Kokiame prekybos centre dažniausiai apsipirkinėjate?

Kraunasi ... Kraunasi ...