Anglijoje Helovynas, o mums trūksta Vėlinių?

Autorius: Virginija Buškevičiūtė - Lukauskienė
Publikavimo data: 2014-10-30 @ 11:16

Tikriausiai daugeliui Anglijoje gyvenančių lietuvių labai trūksta mūsų rudeninės, gražios ir ramios kapų lankymo tradicijos – Visų Šventųjų dienos bei Vėlinių. Tai – laikas, kai bent trumpam sustojam bėgę ir skubėję, prisimenam tuos, kurių nebėra su mumis. Daugelis lietuvių pritars, jog lapkričio 1-osios ar Vėlinių vakaras kapinėse išties turi nepaprastą dvasią – tarsi mažytis atskiras tylus miestas, sukurtas iš žvakių liepsnelių.

Gyvenant Anglijoje, ši diena – tai ne tik žvakės ant artimųjų kapų, bet ir proga prisiminti iš kur mes esame. Visi žinome, jog buvome paskutiniai Europos pagonys, o toks dalykas, kaip tikėjimas, taip greit nepasikeičia, net ir po Lietuvos krikšto žmonių sielose išliko senųjų tikėjimų atgarsiai. Jau nuo seno, vienas pagrindinių visų žmonių bendrų bruožų buvo jų santykis su mirusiaisiais. Tai – laidojimo apeigos, pomirtinio gyvenimo įsivaizdavimas, gyvųjų ryšys su išėjusiais Anapilin. Lietuviai turėjo ir tebeturi iki šių dienų svarbią datą kalendoriuje, kada pagerbiami mirusieji. Tai – Vėlinės, vėlių diena.

Vis dėlto, gyvenant šalyje, kur ši data turi kitą reikšmę ir minima absoliučiai priešingai, kartais nutinka taip, jog žmogus sąmoningai pamiršta savas tradicijas ir ima švęsti Helovyną. Ar ši „vaišių arba pokštų“ tradicija gali turėti ką nors bendro su mūsų taip mėgiamomis Vėlinėmis ar Visų Šventųjų diena? Ir ar gali atsitikti taip, jog čia gyvendami prisitaikysime bei perimsime angliškas tradicijas, pamiršdami savąsias? Tikrai sutiksite, jog Helovynas – smagi šventė, labai įtraukianti vaikus. Kyla klausimas – kam gi tuomet liūdėti bei deginti žvakeles? Juolab, jog retas kuris Vėlinių proga ima atostogas bei važiuoja į Lietuvą. Kur kas svarbesnės yra Kalėdos ar Velykos, o tokie reikalai, kaip kapųpriežiūra, lankymas bei žvakės uždegimas dažniausiai paliekami tvarkyti Lietuvoje gyvenantiems giminaičiams arba tokias paslaugas teikiančiai įmonei. Tik, jei mūsų širdyse Vėlinės vis dar turi vietos, kažin, ar jos išliks mūsų vaikų širdyse? Juk gyvendami čia, jie mato Helovyną… Tad, ar Helovynas turi bent kiek panašumų su mūsų Vėlinėmis ar Visų Šventųjų diena, galime spręsti tik palyginę ir žinodami ištakas, tradicijas bei abiejų šalių požiūrį į mirusiųjų vėles.

Be abejo, reikia pridurti, jog daugelio tautų senųjų tikėjimų kalendorinės šventės yra taip glaudžiai susietos su krikščionybe, jog laikomos grynai krikščioniškomis, nors pirmųjų amžių krikščionys tešventė tik dvi šventes: Velykas ir Sekmines. Visos kitos buvo sukurtos amžių bėgyje, norint asimiliuoti indoeuropietiškas kalendorines šventes.

 

Lapkričio 31d.    Angliško Helovyno kilmė

Teigiama, kad Helovyno šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. Švenčiamo Helovyno pagrindinis šaltinis – tai keltiškų naujųjų metų išvakarės. Keltų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1d., o šventė, kuri prasidėdavo Naujųjų metų išvakarėse, būdavo rengiama keltų mirties dievo, Samhaino, garbei. Ji pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją imta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėjo, kad Samhainas mirusiųjų sieloms tą vakarą leisdavo sugrįžti į savo namus. Samhaino šventės vakarą žmonės užgesindavo savo namų židinius. Druidai iš ąžuolo šakų sukraudavo milžinišką naujų metų laužą. Jame jie degindavo paaukotus gyvūnus. Tada kiekviena šeima nuo to laužo vėl užkurdavo savo šeimos židinį. Šventės metu žmonės kartais dėvėdavo specialius kostiumus, pagamintus iš gyvulių odos ir galvų. Iš paaukotų gyvulių liekanų jie spėdavo ateinančių metų ateitį. Keltai tikėjo, kad naujųjų išvakarėse mirusieji vaikšto tarp gyvųjų. Ir, kad tos mirusiųjų dvasios nepakenktų, reikėjo tapti nepažįstamam, užsimaskuoti, todėl žmonės persirengdavo dvasiomis, stengdavosi atrodyti kuo panašesni į jas. Norėdami, jog svečiai iš anapus neužsibūtų – visą dieną ruošdavo maistą, o vakare išnešdavo ir palikdavo už gyvenvietės ribų. Buvo tikima, kad dvasios eina paskui vaišes ir tokiu būdu jų galima atsikratyti iki kitų metų.

Viduramžiais Britanijoje prašinėtojai eidavo po namus, jie prašydavo maisto ir mainais žadėdavo pasimelsti už mirusiuosius. Su savimi nešiodavosi žibintus, padarytus iš išskobtos ropės, kurių viduje deganti žvakė simbolizuodavo skaistykloje įkalintą sielą. Dar minima, kad žibintai buvo skirti atbaidyti piktosioms dvasioms. Terminas „Džeko žibintas“ („Jacko’Lantern“) yra anglų kilmės, siekia XVII a. Šiuo vardu buvo vadinamas ir gamtos fenomenas „ignis fatuus“ – kartais naktį, virš pelkių žybsinčios paslaptingos švieseles, kurios senais laikais buvo priskiriamos fėjoms ir vaiduokliams.

Džeko žibinto istorija. Airių legenda pasakoja, kad sukčius, vardu Džekas, apgaule privertė Šėtoną pažadėti jam, kad už savo nuodėmes nepateks į pragarą. Kai Džekas mirė, jam buvo uždrausta įžengti į rojų, todėl jis atvyko prie pragaro vartų ir prašėsi įleidžiamas ten. Tačiau Šėtonas laikėsi duoto pažado ir jo neįleido. Jis pasiuntė Džeką visą amžinybę klaidžioti po žemę, o, kad galėtų pasišviesti kelią, įdavė jam žarijų išskobtoje ropėje. Esą taip ir atsirado„Džeko žibintas“.

Tradicija persirenginėti įvairiais kostiumais atsirado Airijoje ar Škotijoje, maždaug XIX a. Tuo metu Šiaurės Amerikoje vietoj ropių buvo pradėti naudoti moliūgai, nes šių buvo gausu, juos lengva išskobti ir visaip išpjaustinėti. Helovynotradiciniu skanėstu buvo laikomi karameliniai obuoliai. Tai yra obuoliai ant pagaliukų, išmirkyti karamelėje ar cukraus tirpale. Vaikų-persirengėlių vaikščiojimas Helovyno metu yra užfiksuotas Škotijoje dar 1895m. Jau tada persirengėliaisu žibintais, pagamintais iš skobtos ropės, lankydavo namus ir būdavo apdovanojami pyragaičiais, vaisiais bei pinigėliais. Šiais laikais Helovynas – tai smagi šventė tiek susaugusiems, vakarėliuose dalyvauti persirengus baugiais kostiumas, tiek vaikams, kai jie vaikštinėja nuo durų prie durų, prašinėdami saldainių fraze „vaišės arba pokštas“ (trick or treat).

 

Lapkričio 1d. – Visų Šventųjų diena

Angliškas šventės pavadinimas „Halloween“, tai žodžių junginio “All Hallows Even” („Visų Šventųjų dienos išvakarės“) sutrumpinimas. Visų Šventųjų diena – Viduramžiais atsiradusi katalikiška šventė, skirta pagerbti šventuosius ir kankinius. Pirmą kartą Visų Šventųjų šventė buvo pradėta švęsti IV a. kaip Visų Kankinių diena. Iš pradžių tai buvo atskirų bažnyčių, bendruomenių, bet ne visiems krikščionims privaloma šventė. Visų Šventųjų dieną į liturginį kalendorių įvedė popiežius Bonifacas IV, VII a. pradžioje. Ši šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais.

Tradicija lapkričio 1d. deginti žvakes ir lankyti artimųjų kapus yra Lenkijoje, Čekijoje, Švedijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Kroatijoje, Austrijoje, Rumunijoje, Vengrijoje bei Vokietijoje.

 

Lapkričio 2d. – Vėlinės

Diena, kai prisimenami mirusieji artimieji. Visų mirusiųjų paminėjimo dieną (Vėlines) Izidorius Sevilietis VII a. pasiūlė švęsti pirmą sekmadienį po Sekminių. Anatolijus Macietis IX a. pasiūlė Vėlines švęsti kitą dieną po Visų Šventųjų šventės, 998 metais Prancūzijoje Cluny vienuolyno abatas Odilis pradėjo Vėlines švęsti lapkričio 2d. Pamažu ši data išplito po visas bažnyčias ir vienuolynus 1311m. Vėlinių šventė oficialiai įvesta į Romos katalikų liturgiją. Į Lietuvą šią tradiciją atnešė vienuoliai benediktinai.

 

Vėlinės Lietuvoje

Apie Vėlinių (Ilgių, nuo žodžio „ilgėtis“) šventę žinių paliko pirmieji Lietuvos istorikai Motiejus Strijkovskis ir Aleksandras Gvaninis, lenkų metraštininkas Janas Dlugošas. Mirusiųjų minėjimo šventės senovėje būdavo keturis kartus per metus. Senovinės Vėlinės (Ilgės) Lietuvoje, kaip ir kitos didžiosios šventės, tęsdavosi dvi savaites. Viena savaitė buvo spalio, kita lapkričio mėnesiais. Paprotys minėti mirusiuosius keturis kartus per metus jau išnykęs, o pravoslavai ir dabar mirusiuosius mini keturis kartus metuose. Pagrindinis mirusiųjų minėjimas – rudenį, per Vėlines.

Vėlinių metas – tai virsmas gamtoje ir žmogaus dvasioje. Tokia šventė būdinga žemdirbių tautoms ir kilusi iš agrarinės magijos tikėjimų. Buvo manyta, kad mirusiųjų vėlės globoja pasėlius, padeda išauginti derlių. Rudenį drauge su derliumi iš laukų sugrįžtančios ir vėlės, jos turi būti deramai priimamos, sušildomos, pavaišinamos ir pagerbiamos.

Buvo tikima, kad vėlės susirenkančios kapuose, medžiuose ar kryžių viršuje. Todėl kapinėse, apdaliję varguomenę maistu bei kitokiomis dovanomis, pasimeldę, pasikvietę ir neturtinguosius, prie šeimos kapo susėdę, valgydavo. Buvo paprotys paruoštą Vėlinėms maistą Visų Šventųjų vakarą palikti nakčiai ant kapo: dėdavo duonos, mėsos, sūrio ir kt. valgių. Per Vėlines laukdavo namuose apsilankančių vėlių. Tikėjo, kad Vėlinių vakare ir naktį galima susitikti su mirusiaisiais, pasimatyti ir pasikalbėti kaip su gyvais. Vakare, laukiant vėlių apsilankymo, pasirūpindavo jas tinkamai priimti: ant stalo palikdavo indus ir maistą, atvirus namų langus, duris, kad vėlės galėtų įeiti. Vėlinių išvakarėse pakurdavo pirtis (kitur jaują), kad grįžusios giminės vėlės sušiltų, padėdavo joms vandens, rankšluostį. Žemaičiai tikėjo, jog Visų Šventųjų naktį, po pirmų gaidžių, vėlės paleidžiamos iš skaistyklos ir nebekenčia kančių. Tada jos visais keliais traukia melstis į bažnyčias arba eina į savo namus, aplankyti gyvųjų, o pamačiusios degant žvakę – jos ateina ir meldžiasi prie šventųjų statulėlių.

Ugnis, žvakių deginimas

XIX a. Lietuvoje per Vėlines, tęsiant pro-senovines tradicijas, kapinėse būdavo kuriami laužai. Juose sudegindavo senus antkapinius medinius kryžius. O kaimo žmonės prie ugnies prisimindavo pasitraukusius iš gyvųjų tarpo giminaičius, kaimynus. Dar ir šiandien ši tradicija gyva kai kuriuose Dzūkijos kaimuose – Margionyse, Mardasave. Nuo 1880m. kapinėse imta degti žvakes: Akmens kaime, Varėnos ra., kunigas liepė supilti simbolinį kapą visiems negrįžusiems į gimtinę, prismaigstė jį vaškinių žvakių, uždegė, palaimino ir paragino žmones išsinešioti žvakes ant artimųjų kapų, kad vėlės neklaidžiotų tamsoje. Greit tai paplito visoje Lietuvoje. Nuo septinto dešimtmečio tapo visuotinu reiškiniu. XIX a.pab. ir XX a. pr. žvakės negalėjo paplisti, nes buvo brangios.

Vėlinės buvo ir, tikėkimės, net emigracijoje išliks labai svarbi mums diena. Diena, kai atsigręžiame į tuos, kurių nėrašalia, tuo paliudydami, jog jų nepamiršome. Baltiškame gyvenimo supratime, mirtis nėra pabaisa. Ir kaip rodo tradicijos – Vėlių mes nebijome. Mirtis – tai tik perėjimas iš vienos būsenos į kitą. Taigi, mes, skirtingai nei Helovynopradininkai keltai, mirusiųjų nuo savęs nebaidome baisiomis kaukėmis, o atvirkščiai – juos sutinkame, pagerbiame, su jais sugyvename. Be abejo, mes stebiname užsieniečius tradicine lietuvių nebaime mirusiesiems. Nuo senųjų laikų Vėlinės – tai buvo ne atbaidymo šventė, o kvietimo susirinkti ir pabūti kartu. Ši unikali tradicija gyva lig šiol, todėl kasmet lapkričio 1-ąją skubame į kapines uždegti žvakutę. Vis dėlto, pagalvojus apie jaunąją kartą – vaikus, anūkus – kyla nerimas, kokios tradicijos bus jų gyvenime, bet, tik nuo mūsų pačių priklauso, ką mes jiems įdiegsime ir perduosime . Tad, kiekvieno iš mūsų pasirinkimas – Helovynas ar Vėlinės. O, galbūt, sugebėsime išaiškinti, kas mes esame, iš kur atėjome ir kokią kultūrą atsinešėme, kad ši, išsilaikiusi per amžius, čia, emigracijoje, taip greit neišnyktų ir dvi tradicijos galėtų gyvuoti greta viena kitos.

 

Griežtai draudžiama „INFO Ekspresas“ paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „INFO Ekspresas“ kaip šaltinį.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Facebook komentarai

Žurnalistinis tyrimas

Gavote HMRC baudą? Pateikite apeliaciją ir panaikinkite ją

2019-05-31 @ 9:45

Būna gyvenime taip, jog esame apkaltinami tuo, ko nepadarėme. Ir už tą kaltę kartais tenka labai brangiai sumokėti. Jei Jums nutiko taip, netylėkite, rašykite apeliaciją […]

» Daugiau

Verslo pradžiamokslis: nuo ko pradėti nuosavą verslą?

2019-03-11 @ 10:12

Jei žymių verslininkų paklaustumėte, nuo ko pradėti verslą, atsakymas, greičiausiai, būtų labai paprastas – „Nuo geros idėjos!“. Ir tik tada seka begalinis atsidavimas savo verslo […]

» Daugiau

Orios senatvės garantas – gera pensija

2019-02-01 @ 20:07

Ir kuris gi iš mūsų nesvajoja apie tai, kaip išėjus į užtarnautą poilsį gaus pinigų tiek, kad pakaktų ne tik svarbiausiems poreikiams patenkinti, bet dar […]

» Daugiau

Sausis – dieta piniginei: kaip sutaupyti?

2019-01-18 @ 17:49

Tikriausiai ne vienas iš mūsų sukame galvą, kaip gi būtų galima sutaupyti vieną kitą svarą atostogoms arba norimam daiktui įsigyti. Rodos, mokesčiai, traukinio bilietai ir […]

» Daugiau

Sveiki atvykę į 2019: naujovės, kurios laukia gyvenančių JK

2019-01-11 @ 20:56

Laikas nenumaldomai bėga ir štai, jau baigiasi antroji Naujų metų savaitė. Daugeliui šios dvi savaitės buvo tarsi įsivažiavimas į naujus darbus, susiplanavome daug, tikimės padaryti […]

» Daugiau

Kuo JK gyvenantiems lietuviams yra ypatinga sausio 31d. ?

2019-01-05 @ 17:41

Įžengėme į dar vienus, Naujus metus. Sulig jais prasidėjo nauji darbai, tačiau reikia nepamiršti teisingai užbaigti ir senųjų. Štai, pavyzdžiui, jei esate laisvai samdomi darbuotojai […]

» Daugiau

Kas laukia laisvai samdomų darbuotojų po „Brexit“?

2018-12-28 @ 22:05

Laisvai samdomi darbuotojai gali lengviau atsikvėpti, nes visai neseniai, šių metų gruodžio 17d., JK vyriausybė priėmė įstatymą, kuris turėtų apsaugoti šią, lengvai pažeidžiamą, visuomenės grupę. […]

» Daugiau

Ką žada 2019 metai?

2018-12-21 @ 17:54

Greitai žengsime į dar vienus, Naujus metus. Pagal kinų horoskopą, 2019 – Kiaulės metai. Kiaulės metais labiausiai seksis tiems, kurie norės pagerinti savo finansinę situaciją, […]

» Daugiau

Geidžiamiausios kalėdinės dovanos vaikams 2018

2018-12-14 @ 16:12

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, prieš pat Kalėdas prekybos centruose karaliauja žaislai, pro kuriuos vaikai sunkiai praeina. Reklamos, žaislų mados – visa tai […]

» Daugiau

Būsto nuoma: ką reikėtų žinoti nuomininkui?

2018-12-08 @ 10:31

Prieš ketverius metus atsikraustėme gyventi į Londoną. Tada dar nežinojome, kas mūsų čia laukia. Pirmoji vieta, kurioje suklupome prieš pat atsikraustant į Londoną, – tai […]

» Daugiau
Konkursas
Apklausa

Kokiame prekybos centre dažniausiai apsipirkinėjate?

Kraunasi ... Kraunasi ...